Rašytojas ir psichologas Robertas Enrightas: 8 žingsniai į atleidimą

Atleidimas / Fotolia nuotr.
Atleidimas / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2015-11-14 15:00
AA

Atleidimas gali būti neįtikėtinai sunki patirtis. Nuo ko pradėti?

Štai kokiomis mintimis dalijasi rašytojas, psichologas Robertas Enrightas savo knygoje „8 Keys to Forgiveness“.

1. Sužinokite, kas yra atleidimas ir kodėl tai svarbu

Atleidimas yra susijęs su gerumu, su galimybe susitaikyti su žmonėmis, kurie mus įskaudino ir galbūt, manome, yra net neverti mūsų dėmesio. Tai neturi nieko bendra su žmogaus elgesio pateisinimu ar apsimetimu, kad nieko neįvyko. Ir greitos atleidimo formulės taip pat nėra – tai ilgas procesas su begale žingsnelių.

Tačiau tam ryžtis tikrai verta. Atleidimas mums padeda pasitikėti savimi ir suteikia vidinės stiprybės bei saugumo. Nereikia galvoti, kad dėl kitų žmonių įskaudinimo esame kalti patys. Atleidimas gali mus išgydyti ir padėti keliauti per gyvenimą su tikslu ir prasme. O svarbiausia, kad atleisdami pirmiausia padedame sau, ką įrodo ir ne vienas mokslinis tyrimas.

Taip sumažiname depresijos, nerimo, pykčio ir potrauminio streso riziką. Atleidimas gydo ne tik mus pačius, bet ir žmones, kurie yra šalia mūsų.

Taip pat skaitykite: Spalvų psichologija: kaip veikia savijautą ir ką gali pasakyti apie asmenybę

2. Pradėkite nuo savo vidaus

Norėdami atleisti kitiems, turite save užpildyti pozityvumu. Pradėkite iš lėto – taip, kaip pradedate mankštintis fiziškai. Tegu tokie „pratimai“ tampa kasdiene veikla. Nekalbėkite apie tuos, kurie jus įskaudino, blogai, verčiau nesakykite nieko. Kai tik pradedate mėtytis pykčiu, vėl pritvinkstate negatyvumo ir juo maitinate savo širdį ir mintis.

Atleidimas gali mus išgydyti ir padėti keliauti per gyvenimą su tikslu ir prasme. O svarbiausia, kad atleisdami pirmiausia padedame sau, ką įrodo ir ne vienas mokslinis tyrimas.

Supraskite ir pabandykite atpažinti, kad visi žmonės yra unikalios asmenybės, nepakeičiamos ir ypatingos. Tai padės jums suprasti, kad net įskaudinęs asmuo negali būti vertinamas per blogio prizmę. Meilę galite rodyti kasdien pačiais mažiausiais žingsneliais – nusišypsokite kasininkei parduotuvėje, įsiklausykite, ką sako jūsų vaikas...

Meilės parodymas padeda lengviau išreikšti užuojautą mus supantiems žmonėms. Maži gražaus elgesio žingsneliai vėliau padės tinkamai reaguoti ir pasielgti atitinkamose situacijose.

Kartais galia ir pasididžiavimas susilpnina mūsų pastangas atleisti, todėl kai pagaunate save, jog elgiatės pasipūtėliškai, verčiau rinkitės atleidimą ir gailestingumą.

3. Nukreipkite savo vidinį skausmą

Svarbu surasti, kas jus skaudina ir kaip. Kartais tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau ne kiekvienas veiksmas, kuris sukelia kančią, yra neteisingas. Tarkime, jums nereikia atleisti savo vaikui ar sutuoktiniui už tai, kad jie nėra tobuli, net jei jų trūkumai jums yra nepatogūs.

Tam, kad pasidarytų aiškiau, jūs galite atkreipti dėmesį į žmones, kurie yra jūsų gyvenime, pavyzdžiui, tėvus, draugus, brolius, seseris, giminaičius ir patį save bei įvertinti, kaip jie jus įskaudino.

Visa tai prisideda prie vidinių jūsų išgyvenimų, todėl įvertindami ir pripažindami sunkias patirtis, išliejate pamatus atleidimui ir nurodote vietą, iš kurios reikėtų startuoti.

Yra tiek daug emocinio skausmo formų – depresija, nerimas, pyktis, pasitikėjimo savimi stoka, savęs žeminimas, menka savivertė, neigiamas požiūris į pasaulį – ir visa tai išgydyti galima atleidimu. Štai kodėl itin svarbu identifikuoti skausmo rūšį, nuo kurios kenčiame, ir ją pripažinti. Kuo daugiau skausmo sukaupėte, tuo svarbiau atleisti – tai emocinio gijimo tikslas.

4. Atleisti pradėkite mintyse

Mokslininkai tyrinėjo, kas vyksta smegenyse, kai mes galvojame apie atleidimą, ir aptiko, kad kai žmonės įsivaizduoja, kad atleido (hipotetinėje situacijoje), jų smegenyse suaktyvėja tam tikra dalis, atsakinga už empatiją. Ir tai sako viena – empatija ir atleidimas susijungia ir yra svarbus žingsnis tokiame procese.

Pabandykite įsivaizduoti žmogų, kuris jus įskaudino, ir pajusti empatiją. Pradėkite jį matyti kaip nekaltą vaiką, kuriam reikia meilės ir pagalbos. Galbūt jis negavo to iš savo tėvų? Tyrimai atskleidžia, kad kai kūdikis nepatiria tėvų meilės, tai gali jam ateityje pakenkti – jis nepasitikės savimi, jausis vienišas ir gali konfliktuoti su kitais visą gyvenimą.

Jūs galite pamatyti visą įskaudinusio žmogaus istoriją ir suprasti, kad joje buvo daugiau skausmo negu džiaugsmo ir tuo pačiu suprasti, kad esate įskaudinti, tačiau ir jus įskaudinusiam žmogui skauda. Nė vienas nesate vertas kentėti, tad supratimas, kad visi mes turime žaizdų širdyje gali padėti atverti duris į atleidimą.

Rankos danguje / „Fotolia“ nuotr.

5. Kančioje atraskite prasmę

Kančios neturi būti beprasmės – pabandykite visame tame atrasti racionalumo grūdą. Jeigu nepasimokote iš to, ką patyrėte, galite pasiduoti beviltiškumui ir patirti, kad gyvenimas visiškai neturi prasmės. Tai nereiškia, kad mes ieškome kančios tam, kad augtume kaip asmenybės ir atrastume gėrį kitų bloguose veiksmuose. Tačiau svarbu patirti, kaip kančia mus pakeitė į pozityviąją pusę, panaudoti ją tapimu drąsesniems, tvirtesniems, siekiantiems daugiau.

Taip pat skaitykite: Charizmatiškų žmonių savybės: ar esate vienas iš jų?

Tačiau šalia to, turite ir suprasti savo vidinės kančios ištakas ir jas pripažinti, kad pakeistumėte savo jauseną. Kančiose atrasta prasmė gali mus paskatinti ir atrasti išėjimą iš to, kas mus tame įkalino bei atleisti. O svarbiausia padėti tapti labiau mylinčiu save ir kitus.

6. Kai atleisti sunku, atraskite kitus būdus

Atleidimas visada sunkus, ypač kai reikia susidoroti su kitų žmonių neteisybe. Yra žmonių, kurie atsisako net vartoti žodį „atleidimas“, nes jis iškart sukelia pyktį. Ir tai normalu, nes mes visi turime savo laiko limitą atleisti, tačiau jeigu atleisti yra neįmanomai sunku, tuomet reikia ieškoti išeičių.

Nekalbėkite apie tuos, kurie jus įskaudino, blogai, verčiau nesakykite nieko. Kai tik pradedate mėtytis pykčiu, vėl pritvinkstate negatyvumo ir juo maitinate savo širdį ir mintis.

Atleidimui reikia laiko, kantrybės ir nereikia savęs spausti. Verčiau atraskite taiką savyje, susitaikykite su savo jausmais ir pabandykite sau atsakyti į svarbius klausimus. Apsupti gerų ir išmintingų mus palaikančių žmonių, mes galime išgyventi atleidimą savaip.

Būkite nuolankūs – ne blogąja prasme, bet supratimu, kad visi esame netobuli ir kenčiantys. Supraskite, kad atleisdami jus įskaudinusiam, visada galite užbaigti nesibaigiantį pykčio ciklą ir taip padėti išgaruoti skausmui ir kančioms.

7. Atleiskite sau

Kartais sau būname griežčiausi ir niekaip negalime atleisti. Jeigu pamynėte savo standartus, visa tai gali baigtis didele kančia ir neapykanta sau. Tada kyla rizika persivalgyti, neišsimiegoti, pradėti rūkyti, gerti, tapti priklausomais ar kitaip save bausti.

Čia turite būti atidūs ir nepasiduoti tokiems dalykams, kurie jus tik dar giliau įstums į savęs gailėjimosi ir kančių liūną. Svarbu atleidus sau prašyti ir atleidimo tų, kuriuos įskaudinote. Suvokite, kad ne visi yra pasiruošę atleisti akimirksniu, todėl būkite kantrūs ir nuolankūs. Atsiprašykite be jokių lūkesčių – taip pradėsite kelionę atleidimo link.

Taip pat skaitykite: 6 sveikatos problemos, kurias būtina aptarti su savo partneriu

8. Dalykitės savo atlaidumu

Kai mes iškenčiame skausmą, įgauname daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo, drąsos ir atrandame meilę pasauliui ir jame esantiems žmonėms. Taip lengviau sukurti gerą atmosferą namie, darbe, padėti kitiems iškęsti tai, ką patyrėte patys, apginti patiriančius smurtą, neapykantą.

Daugelis niekada nepatikės, kad galima pamilti tą, kuris tau pakenkė. Bet tai įmanoma – atverti savo širdį, išmesti laukan kartėlį ir pripildyti save džiaugsmo ir meilės. Savęs transformacija nėra vienadienis procesas, tačiau jos palikimas – amžinas.

Temos: