Kai kalbama apie šiuolaikinę lietuvišką virtuvę, galvoje sukasi tikras kratinys – nuo močiutės cepelinų iki molekulinės virtuvės eksperimentų. O štai paklaustas apie lietuvišką skonį, ne vienas atšauna, jog tai neginčijamas mėsos ir bulvių derinys. Ar iš tiesų XXI a. apsiribojame tik kiauliena ir bulvėmis?
Apie tai, kokia yra šiuolaikinė lietuvių virtuvė ir jos valgytojų skonis šiandien ginčijamės su miestietiškos lietuvių virtuvės baro „Etnobaras“ šefe Egle Kaminskaite ir senosios lietuvių virtuvės restorano šefu Pauliumi Janušu.
E. Kaminskaitė: šiuolaikinė virtuvė tarsi išsitempusi spyruoklė
O kas toji lietuviška virtuvė apskritai? Tai ne senieji didikų valgiai – juk XIX a. bajorai menkai kuo skyrėsi nuo daugelio Vakarų Europos aristokratų. Net nacionaline lietuvių daržove tituluojama bulvė ne tokia jau lietuviška. Pastarosios mūsų kraštuose netgi neaugo. Tikroji lietuviška virtuvė – tai, ką karta iš kartos kasdien gamino mūsų mamos, močiutės ar prosenelės. Ir ji nuolat keičiasi reaguodama į produktų pasiūlą, gyvenimo būdą ir žinias apie maisto gaminimą.
Dabartinė lietuviška virtuvė primena ilgą laiką suspaustą spyruoklę, kuri vieną dieną ėmė ir iššovė susidūrus su pasauline globalizacija.
Šiandien į savo lėkštę įsileidžiame amerikietiškus mėsainius, picą ar sušius ir tai natūrali kasdienės virtuvės evoliucija, su kuria mums tenka susidurti per palyginti trumpą laiką. Juk penkis dešimtmečius mūsų močiutės ir mamos virtuvėje sukosi deficito sąlygomis. Visa tai mums atrodo nauja, nes tik dabar vejamės pasaulines kulinarijos tendencijas. Dabartinė lietuviška virtuvė primena ilgą laiką suspaustą spyruoklę, kuri vieną dieną ėmė ir iššovė susidūrus su pasauline globalizacija.
Iš tiesų, šiuolaikinė mūsų virtuvė ir yra tai, ką kasdien ruošiame ir valgome namuose. Tai, ką ragaujame kavinėse ir restoranuose, galime vertinti kaip „pasiūlymus“ papildyti namų virtuvės racioną. Dalis prigis, dalis – ne, tačiau bet kokiu atveju, po kelių dešimtmečių mūsų namų – lietuviška – virtuvė praturtės naujais skoniais, o dalį to, ką mėgstame šiuo metu, taps senovine egzotika – tautiniu paveldu. Šiandien mamos verda cepelinus, o jų dukros ar anūkės galbūt gamins sušius su spirgučių padažu ir tai nebebus jokia egzotika. Jaunieji XXI a. valgytojai noriai ieško naujų skonių, ragauja ir eksperimentuoja juos derindami tarpusavyje, nes tai įprasta jų gyvenimo dalis. Įvairių pasaulio šalių kulinarijos tradicijų šiandien galima rasti čia pat už kampo ir tai mūsų kasdienė virtuvė. Bėgant metams tradicijos keičiasi, randasi ir naujasis lietuviškumas su savitais skoniais ir kulinarijos tradicijomis.
P. Janušas: įmantrumas – šiuolaikinės lietuvių virtuvės bruožas
Šiuolaikinė lietuviška virtuvė yra labai panaši ir labai skirtinga nei tradicinė. Joje tebevyrauja tie patys gerai žinomi produktai, tačiau jų gaminimo ir pateikimo būdas yra kur kas modernesnis nei pieš kelis dešimtmečius ar šimtmečius. Sakyčiau, modernioje virtuvėje viskas persipina – skoniai, konsistencijos, tekstūros, pateikimas... Atsiranda netikėti, iš pažiūros keistoki deriniai, kurie ima ir nustebina šiuolaikinį ragautoją.
Naudojame daugiau žalumynų, nebetroškiname produktų iki mirties.
Istoriškai mūsų virtuvę formavo dvi tradicijos – ankstyvoji – iki joje atsirado bulvės, ir vėlyvoji – kai šios tapo lietuviškos virtuvės karalienėmis. Išlikę pastarosios fragmentai šiandien ruošiami visai kitaip – šiandien vertiname sveikesnį produktą. Naudojame daugiau žalumynų, nebetroškiname produktų iki mirties. O štai ankstyvoji tradicija šiandien išgyvena renesansą. Senieji iš prancūzų ar italų virtuvės pasiskolinti ir Lietuvoje prigiję receptai šiandien gaminami ir vėl – tik šį kartą pasinaudojant inovatyviomis technologijomis ir kur kas įmantriau. Juokas juokais – įmantrumas, šiuolaikinės lietuvių virtuvės bruožas.
Apskritai, lietuviai šiandien drąsūs ragautojai. Restoranų lankytojai vis dažniau išbando kitokią virtuvę – su negirdėtais produktais, nematytom formom ir dar nepajaustais skoniais. Manau, mums įgriso dešimtmečius nusistovėjusi virtuvė, į kurią neužklysdavo joks gaivus vėjo gūsis. Dabar, kai naujovės yra ranka pasiekiamos – tiek moderni įranga, tiek nauji gaminimo procesai – ir yra kuriama moderni lietuviška virtuvė su visomis jos subtilybėmis.
Nauja skonių tradicija
Nauja skonių tradicija šiandien užgimsta ne tik restoranuose. Pasak „Lithuanian Vodka“ gamintojų, lietuviai ieško naujų skonių ne tik tradicinėje virtuvėje, bet ir gėrimų srityje. O tai pastūmėja ir pačius gamintojus ieškoti įdomių dar neragautų skonių bei aromatų.
Pasitelkdama inovatyvias technologijas „Lithuanian Vodka“ šį rudenį pristato dvi naujas skonių degtines, kuriose susipina gerai žinomi tradiciniai vaisiai bei egzotiški tolimųjų kraštų skoniai. Naujieji švelnaus skonio gėrimai savyje sujungia spanguolių bei granatų ir melionų bei mėtų derinius, kurie puikia dera ne tik tarpusavyje, bet ir kokteiliuose.