„Sakoma, dėl dizaino, kaip ir dėl skonio nesiginčijama, o štai dėl blogo dizaino – taip“, – sako grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas. Šiuolaikinio dizaino tendencijas jis lygina su mada ir stiliumi – mados tendencijos ateina ir praeina, o kartą atrastas stilius tampa neatsiejama dalimi. Koks yra šiuolaikinio lietuvio skonis renkantis dizaino sprendimus, ginčijamės su dizaino studijos „Studija CREATA“ dizainere Asta Kaušpėdaite ir grafikos dizaineriu Edvardu Kavarsku.
A. Kaušpėdaitė: daugiau yra daugiau
Taip yra ir todėl, jog mūsų pasirinkimą lemia ne tik racionalus protas, bet ir pasąmonė, kuri pirkdama vieną ar kitą daiktą ar produktą visada nori gauti daugiau.
Mėgstame save lyginti su kaimynais iš Skandinavijos, tačiau daugumos lietuvių skonis, bent jau dizaino srityje, panašesnis į margumynus mėgstančius slavus. Jų dizaino darbuose daugiau skirtingų motyvų, elementų ir grafinių detalių. Taip yra ir todėl, jog mūsų pasirinkimą lemia ne tik racionalus protas, bet ir pasąmonė, kuri pirkdama vieną ar kitą daiktą ar produktą visada nori gauti daugiau. Taigi, pagrindinį minimalizmo principą – mažiau yra daugiau, šioje srityje gerokai lenkia priešingas – daugiau yra daugiau. Ir šioje vietoje itin svarbus dizainerio meistriškumas kaip subalansuoti, suvaldyti šią išraiškos gausą, kad ji nevirstų neskoninga kakofonija.
Šiuolaikinis lietuviškas dizainas išgyvena evoliuciją. Buvo laikmetis, kai produktų pakuotės ir originalus kokybiškas dizainas atrodė tarpusavyje nesusiejami dalykai, o investuoti į brangų įpakavimą beprasmis dalykas. Vėliau laikas, kai kokybės ir įkvėpimo ieškojome Vakarų šalyse. Šiandien nieko nebestebina kokybiški ir pasaulinėms tendencijoms nė kiek nenusileidžiantys lietuvių dizainerių darbai. Atradome savo unikalų braižą, kuris garsina lietuvius pasaulyje.
E. Kavarskas: tikrąją vertę kuria originalus dizainas
Dizaino pasaulyje lietuviai šiandien primena boksininkus, kurie dar neturėjo progos pasipuošti čempionų diržu. Tačiau mums būdingas užsispyrimas, begalinis noras dirbti ir parodyti, jog galime daugiau – ir mus tai išskiria iš kitų.
Tačiau mums būdingas užsispyrimas, begalinis noras dirbti ir parodyti, jog galime daugiau – ir mus tai išskiria iš kitų.
Nors plačiąja prasme tapome globalaus pasaulio dalimi – antai lietuvių dizaineriai šiandien gali dirbti kur nors Tailande, kurti vienai iš JAV kompanijų ir būti vertinami už savo darbų kokybę – lietuviška tradicija niekur nedingo. Šiandien turime puikių pavyzdžių, kuriems tradicinė lietuviškumo tema yra neatsiejama šiuolaikinio modernaus įvaizdžio dalimi, kurie nepavaldūs jokioms mados ar populiarumo bangoms. Tokio dizaino stiprybė – gebėjimas sujungti patirtį, tiek atėjusią iš senovės tradicijų, tiek padiktuotą šiuolaikinių poreikių.
Pavyzdžiui, pasirinkęs temą, kurios šaknys – lietuviškas paveldas, einu į biblioteką, skaitau knygas apie verpstes, tautines juostas, lankausi muziejuose ir skiriu laiko apmąstymams, kad visa informacija susigulėtų galvoje ir tik tada imuosi naujo dizaino kūrimo, o ne suvedu raktinius žodžius „Google“ paieškos laukelyje. Tikrąją vertę kuria ne vienadienės kopijos, o tai kas apgalvota, išgryninta.
Lietuviškų tradicijų pavyzdžiai šiuolaikiniuose sprendimuose
Pasak E. Kavarsko, šiandien turime puikių pavyzdžių, kuriuose tautiniai motyvai atrodo tokie pat modernūs kaip ir naujausios kompiuterinės technologijos. Tarp jų ir „Lithuanian Vodka“, kurios dizainas šiandien gerai atpažįstamas iš moderniai perteiktų tautinių motyvų, derinamų su šiuolaikinėmis formomis ir inovatyviomis technologijomis.
Dizainerių manymu tautiniai elementai vis dar gajūs XXI a. Tiesa, šiandien jie modernūs ir traukiantys akį – t. y. priimtini naujosios kartos lietuviams, gyvenantiems inovacijų ir technologijų amžiuje. Juose jungiami ir interpretuojami tradiciniai puošybos elementai, reikšminiai simboliai, kuriems moderniomis technologijomis suteikiama nauja išskirtinė forma.