Kodėl norisi saldumynų, gazuotų gėrimų, mėsainių?

Šokoladinis triufelis / Vida Press nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-05-12 13:20
Kodėl tam tikras maisto produktas vienam žmogui tampa kone gyvybiškai reikalingas, o kitam jis visai nerūpi? Kodėl susirgus gripu keičiasi skonis? Kodėl geras maisto poveikis organizmui ima ir sumažėja? Tai, kas jame vyksta pavalgius, tai, kokie produktai mus traukia, gali sufleruoti apie dalykus, apie kuriuos negalvojame.

Nenugalimas potraukis

Gal esate iš tų moterų, kurioms sunku atsispirti saldumynams? Neprošal žinoti, dėl kokių priežasčių kyla toks poreikis. Vienos jų – tamsa ir šaltis. Kai oro temperatūra žema, kūnas stengiasi palaikyti savo šilumą, o tam reikia papildomų kalorijų, kurios virstų energija. Greičiausiai kūnas jos gauna perdirbdamas angliavandenius, pavyzdžiui, pyragaičius ir saldainius. Tačiau pasaulyje pilna žmonių, kurie jaučia nepasotinamą potraukį ne tik saldiems produktams, bet ir duonai, mėsainiams, gaiviesiems gėrimams...

Kodėl norisi saldumynų?

Kuo daugiau saldumynų žmogus valgo, tuo labiau jų nori.

Todėl, kad saldumynai skatina laimės hormono serotonino gaminimą. Todėl, kad valgiaraštyje, galimas daiktas, trūksta baltymų ir yra per daug angliavandenių, ypač cukraus. Medikai apie pastarąjį kalba kaip apie vieną pikčiausių sveikatos griovėjų ir rekomenduoja labai riboti kasdienį vartojimą (turimas galvoje ne tik cukrus, kuriuo patys ką nors specialiai saldiname, bet ir tas, kurio jau yra mūsų valgomuose produktuose). Viena iš cukraus sukuriamų blogybių – užburtas ratas, kurio požymis – kuo daugiau saldumynų žmogus valgo, tuo labiau jų nori. Taip yra todėl, kad kūnas tvarkosi su šia saldumo skonio receptoriams teikiančia medžiaga pasitelkdamas hormoną insuliną. Pastarasis reguliuoja cukraus, kuris organizmui – energijos šaltinis, kiekį kraujyje ir nukreipia tą energiją ten, kur jos reikia. Bet jei cukraus kiekis kraujyje dažnai staiga pakyla, jį mažinančio insulino kiekis irgi atitinkamai pakyla – taip ir atsiranda žalingas užburtas ratas.

Ką daryti? Labai padeda mitybos režimas: trys pagrindiniai valgymai ir užkandis tam tikromis valandomis. Tokiu atveju įmanoma išvengti cukraus ir insulino kiekio svyravimų. Be to, naudinga kasdien parūpinti organizmui pakankamai vandens – nelaukiant, kol atsiras troškulys. Organizmas mėgsta signalizuoti apie troškulį ne kuo kitu, o pojūčiu, kuris mums asocijuojasi su alkiu ir skatina ką nors įsidėti į burną... Kai kam padeda ne maistas ir ne vanduo, bet fizinė veikla – kad ir pasivaikščiojimas gryname ore, išblaškantis mintis apie tortą.

Gera alternatyva. Vietoj pyragaičio – saldus obuolys, bananas ar pora figų.

Kodėl norisi šokolado?

Potraukis jam gali liudyti apie magnio trūkumą. Kakavoje, iš kurios šokoladas gaminamas, gausu magnio, dalyvaujančio daugybėje kūne vykstančių reakcijų, itin svarbaus raumenų, nervų, širdies darbui. PMS, galvos skausmas, nuovargis, vidinis nerimas, tirpstantys pirštų galiukai, raumenų mėšlungis, nervinis tikas, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, nevaldomas saldumynų potraukis – visa tai, būna, kamuoja žmogų, kuriam trūksta magnio. Beje, jei sirgote gripu, turėjote aukštą temperatūrą ir gydėtės prakaitavimą skatinančiomis arbatomis, jums jo irgi gali stigti.

Ką daryti? Daugiau vartokite riešutų, sėklų, tamsiai žalių salotų – šie produktai turi daug magnio. Dar geriau, jei kasdien valgysite ne tik žalių, bet ir geltonų, raudonų, oranžinių, violetinių daržovių ir vaisių, nes juose pilna sveikatą stiprinančių antioksidantų. Kai organizmo būklė apskritai gera, jis atsparesnis visokioms nekontroliuojamoms pagundoms.

Gera alternatyva. Pirmiausia patartina atsisakyti pieninio ir baltojo šokolado, apsiriboti juoduoju, kuriame kakavos daugiausia. Valgomame šokolade jos turėtų būti bent 70 procentų, bet daugiau – dar geriau. Naudingesnė kakava, kuri pagaminta iš nekepintų pupelių.

Kodėl norisi gazuotų gėrimų?

Tai gali būti ženklas, kad jums trūksta kalcio. Jo reikia kaulams, nervams, raumenims. Sutrikęs širdies ritmas, aukštas kraujospūdis, nervingumas, nemiga, sąnarių skausmai – tik keli tikėtinos kalcio stokos požymiai. Yra duomenų, kad fosforo rūgštis, kurios dedama į kokakolą ir kitus panašius gėrimus, padeda kūnui pasiimti iš kaulų kalcio, kai šio pakankamai negaunama su maistu. Tačiau tai reiškia, kad gazuoti gėrimai didina kalcio deficitą. Saldžiuose gėrimuose, be to, yra daug cukraus ir „chemijos“, dar labiau bloginančių situaciją.

Ką daryti? Jei geriate daug gazuotų gėrimų, faktas, kad mažiau geriate vandens ir kitų sveikatai palankių gėrimų. Pagalvokite apie tai. Ir pradėkite dažniau valgyti produktų, į kuriuos gamta prideda kalcio: lapinių kopūstų, špinatų, įvairių sėklų ir pupelių, migdolų, jūrų dumblių...

Gera alternatyva. Viena jų – kokosų vanduo. Jis ir atgaivina, ir numalšina saldumo poreikį, bet cukraus jame nepalyginamai mažiau. Verta žinoti, kad jauno kokoso vandenyje gausu elektrolitų: kalio, natrio, magnio, kalcio, kurių stygių neretai jaučia sportuojantys žmonės. Aišku, vertingiausias natūralus, specialiai nepasaldintas kokosų vanduo. Vaisių sultys, skiestos vandeniu (tada į organizmą patenka mažiau cukraus, kurio vaisiuose daug), – irgi alternatyva.

„Shuterstock“ nuotr.
„Shuterstock“ nuotr.

Kodėl norisi mėsainių?

Tai gali rodyti, kad jums trūksta geležies, kuri labai svarbi eritrocitams, raudoniesiems kraujo kūneliams, gaminti. Eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į visus organizmo audinius. Kai nepakanka geležies, šis procesas stringa ir vystosi mažakraujystė. Beje, pavasarį padaugėja žmonių, kurių kraujo tyrimas parodo geležies stygių, o šio požymiai: silpnumas, nuovargis, dirglumas, galvos skausmas, koncentracijos stoka, oda – blyški, pleiskanojanti, nagai – trapūs ir lūžūs...

Ką daryti? Vertėtų atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar turite pakankamai geležies. Jos galite gauti iš raudonos mėsos (optimalu šios valgyti ne dažniau kaip porą kartų per savaitę), lęšių, pupelių, špinatų, grūdų, sėklų...

Gera alternatyva. Jei mėgstate mėsainius, gaminkite juos pati ir naudokite geros kokybės organinę mėsą, kurios šaltinis – gyvūnai, auginami laikantis jų gerovės standartų.

Sveikatai palankus maistas – dar ne viskas

Sveikatai daro poveikį įvairūs dalykai, tarp jų ypač dažnai linksniuojami stresas ir su maistu gaunami riebalai. Amerikiečiai atliko įdomų eksperimentą (jį pernai aprašė „Molecular Psychiatry“). Jo metu dalis moterų per pusryčius valgė patiekalus, kuriuose dominavo sotieji riebalai (gyvūniniai ir palmių), kitos stiprinosi tuo pačiu maistu, bet paruoštu su saulėgrąžų aliejumi. Buvo nuolat tikrinamas visų moterų kraujas ir štai kokie rezultatai: pirmos grupės dalyvių kraujyje uždegimo ženklų, įspėjančių apie ligų grėsmę, buvo randama daugiau negu antros. Tačiau šiaip geresni antros grupės dalyvių kraujo duomenys pasikeisdavo, jeigu prieš pusryčius jos patirdavo didelę vidinę įtampą. Sveikatai palankių riebalų, suvalgytų išvakarėse, „pliusų“ jų kūne nebelikdavo!

Pasak tyrėjų, tai nereiškia, kad išgyvenant stresą galima valgyti bet ką: jo stimuliuojamų pavojingų organizmo pokyčių atsiranda palengva ir juos visgi geriau „amortizuoja“ sveikatai palankus maistas.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai