Eligijus Valskis: „Jei norite būti sveiki, turite harmonizuoti save“

Laimingi žmonės / Shutterstock nuotr.
Laimingi žmonės / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2015-07-03 19:00
AA

Yra įvairiausių teorijų, kas yra sveikas žmogus. Vieni apsiriboja žalingų įpročių ar tam tikrų produktų atsisakymu, antri siūlo palaikyti tinkamą kūno svorį, o treti apskritai visas jas paneigia, gyvendami priešingai, bet ilgai.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis sako, kad svarbiausia paisyti gyvenimo kokybės ir žiūrėti į žmogų kaip į visumą – juk jis turi ne tik kūną, bet ir dvasią.

Eligijus Valskis / ŽLG nuotr.

– Taigi kas, jūsų nuomone, yra sveikas žmogus? 

– Norint atsakyti į šį klausimą, reikia žinoti, kas jis yra ir iš ko sudarytas. Visi žinome, kad žmogus turi kūną, sielą ir dvasią. Kūną mes turime puoselėti ir maitinti. Yra subtilesnė – kvėpavimo – erdvė, be kurios negalime nė akimirkos išbūti. Dar subtilesnėje erdvėje protaujame per penkis pojūčius (regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį). Toliau eina intelektas, padedantis dėlioti, analizuoti: kas, kur ir kaip. Už jo – atmintis, be kurios mes būtume niekas. Tuomet seka ego ir tikrasis Aš.

Stresais, neigiamomis emocijomis, įtampa, neteisingu mąstymu ir suvokimu mes užteršiame visus lygmenis. Jei nori būti sveikas, turi tai harmonizuoti – atkurti pusiausvyrą. Neatkūrus vieno lygmens, griūva kiti. Gydydami kūną, šaliname pasekmes. Ligos prasideda neteisingai mąstant, nevaldant emocijų, nesilaikant moralinių normų.

– Kaip grąžinti harmoniją?

– Reikia dvasinių ir fizinių praktikų. Nes fizinė sveikata reikalinga dvasiniam lygmeniui ir tik dvasinė sveikata užtikrina harmoningą fizinės sveikatos funkcionavimą. Mūsų fizinė sveikata yra mūsų minčių ir jausmų atspindys. Kūnas ir emocijos labai susiję.

Taip pat skaitykite: Masažų rūšys: kuriuos rinktis norint išspręsti sveikatos problemas?

Norėdami stiprinti sveikatą, turime išspręsti šeimyninius rūpesčius, įveikti pavydą, atsisakyti nemėgstamo darbo, perdėtos savikritikos, nepasitenkinimo savimi, nemalonių dalykų. 

– Ar žmogų, neturintį žalingų įpročių, jau galime vadinti sveiku žmogumi?

– Žmogų, kuris neturi žalingų įpročių, vadinti sveiku dar negalime. Tai – tik maža sveikos gyvensenos dalis, o jų yra gerokai daugiau.

Yra nerūkančių ir nevartojančių alkoholio, tačiau jie vis tiek serga. Pasitaiko atvejų, kai žmonės tuo piktnaudžiavo, bet sulaukė daugiau kaip šimto metų...

Taigi, gyvenimo trukmė nėra tokia svarbi, daug svarbesnė jo kokybė – kaip mes šioje žemėje nugyvename gyvenimą: ar prasmingai, laimingai, kūrybingai, meniškai, kultūringai?

– Kokie svarbiausi sveikos gyvensenos principai? 

– Pagrindiniai sveikos gyvensenos principai:

  • teisinga ir sveika mityba;
  • optimalus, sąmoningas fizinis aktyvumas;
  • taisyklingas kvėpavimas ir miegas, meditacija, grūdinimasis;
  • racionali darbo ir poilsio kaita;
  • asmens higiena ir kūno priežiūra;
  • psichoemocinis stabilumas;
  • sveikos ir saugios aplinkos kūrimas;
  • žalingų įpročių atsisakymas.

– Sakoma, kad dabar mūsų mityba yra nevisavertė. Ką apie tai manote? 

– Taip, produktai nėra vertingi – jie chemiškai apdoroti, tręšiami cheminėmis trąšomis. Juose daug cheminių priedų (herbicidų, pesticidų, įvairių nenatūralių konservantų, nitratų ir t. t.).

Sintetiniai vaistai ir vitaminai taip pat mums kenkia, išbalansuoja organizmą, kenkia žarnyno gerajai mikroflorai. Dėl jų sutrinka fermentų ir hormonų gamyba žarnyne, nusilpsta imunitetas – sutrinka mūsų sveikata.

Todėl dažnai rekomenduoju tik natūralius, ne sintetinius vitaminus ar maisto papildus. Pvz., mano artimieji vartoja Tibete augančio grybo kordicepso papildus.


– Kaip stiprinti organizmą, kad nekibtų įvairios ligos? 

– Yra daug būdų. Reikia laikytis tinkamos kūno, minčių, jausmų, emocijų, aplinkos higienos.

Turėdami atitinkamų žinių ir valdydami protą, galime sumažinti emocijų lygį, nuolat jaustis laimingi, pozityvūs, pakylėti, lengvi, energingi ir pan.

Daug gero galiu pasakyti apie jau minėtus kordicepso preparatus – tai ne tik maisto papildai, bet ir puikus vaistas nuo daugelio lėtinių ligų, ypač gerai stiprina imunitetą bei visą organizmą.

Taip pat skaitykite: 50 japonų išminties perlų

Beje, Rytų medicinoje šis grybas gydymo tikslais naudojamas jau daugiau kaip 2000 metų ir vertinamas labiau nei ženšenis ar pantai. O ir farmacijos kompanijų dosniai remiama Vakarų medicina jau pripažino unikalias jo gydomąsias savybes.

– Ar mityba padeda stiprinti imunitetą?

– Taip. Reikia stebėti, ką ir kaip valgai, kaip sukramtai maistą.

Alkoholis, kofeinas, druska, cukrus ar dažnas sauso, rūgštaus, labai karšto, šalto ir šildyto maisto vartojimas sukelia ligas ir silpnina imunitetą.

Labai svarbus saikas – būtina nepersivalgyti. Reikėtų daugiau valgyti saulėje augusių vaisių, daržovių, sėklų, žalumynų.

Valgydami žalios spalvos augalų, darydami iš jų kokteilius galime palaikyti gerąją mikroflorą žarnyne. Tada neliks rūgimo, puvimo, pelėsių ir kitų bakterijų, kurios padeda atsirasti metano dujoms žarnyne. O šios naikina B grupės vitaminus, kurie, beje, turėtų gamintis žarnyne, jei tam yra palankios sąlygos.

Labai svarbu pakankamai vartoti tyro, struktūrizuoto (šaltinio arba tirpsmo) vandens, šiltų arbatų.

– Į ką dar atkreipti dėmesį, stiprinant organizmą?

– Svarbūs kvėpavimo pratimai. Jie nuramina protą, emocijas, jausmus, pašalina apie 80 proc. toksinų, organizmas gauna daugiau energijos bei deguonies.

Kvėpavimas retina pulsą ir mažina kraujospūdį, pieno rūgšties susidarymą raumenyse, palaiko deguonies ir CO2 balansą kraujyje, gerina imunitetą, atpalaiduoja sąmonę, didina gebėjimus menui ir mokymuisi, atpalaiduoja kūną, raumenis, nuramina protą, gerina bendrą sveikatos būklę.

Ypač rekomenduotina meditacija, kuri atpalaiduoja, suteikia energijos ir proto aiškumo, apsaugo ar visai pašalina nereikalingas emocines iškrovas.

– Kokias klaidas dažniausiai daro nusprendusieji gyventi sveikai?  

– Dažna klaida, kad imamasi tik fizinių priemonių (bėgimo, grūdinimosi ir pan.),  bet tai – tik mažoji sveikos gyvensenos dalis. Reikia holistinio (visuminio) požiūrio ir veikimo.

Reikia išmokti valdyti stresus, santykius, laikytis darnos ir doros, moralės principų, prisiimant atsakomybę ne tik už save, artimą, bet ir už pasaulį, bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimo ir pan. Be dvasinių praktikų toli nenuvažiuosi.

Norint išvengti klaidų, geriausia klausti kvalifikuotų specialistų, kurie padėtų gyventi teisingai, sveikai ir sutariant su žmonėmis bei gamta.

Kalbino Ilona Petrulytė.


Šaltinis: Sveikas.lt