Saulėtą šeštadienį į Dreverną pasveikinti Irenos ir Žilvino Žvagulių atvyko jų piršliai Inga ir Arūnas Valinskai. Jie kartu su kitais svečiais plaukė laivu „Vilhelmas“ ir pasidalijo mintimis apie ilgametę draugystę. „Galiu tiesiai pasakyti, kad Irena suvyriškėjo, subrendo, sutvirtėjo, o Žilvinas – suvaikėjo ir susenelėjo“, – juokavo A.Valinskas.
Žvagulių piršliai Inga ir Arūnas Valinskai prisiminė per vestuves iškrėstą juokelį, kai papokštavo, jog prie viešbučio, kur vyko šventė, yra palikta bomba. Portalo Žmonės.lt paklausti, ar per šią šventę yra paruošę panašių „staigmenų“, jiedu nusijuokė.
„Žinokit, genialūs pokštai yra nekartojami. Užtenka vieną kartą. Kiek turi Mocartas ar Bethovenas parašyti genialių kūrinių? Užtenka vieno. Nevarginkime klausytojų naujais kūriniais, užtenka senų“, – sakė A.Valinskas.
„Jeigu paklaustumėte klausytojų apie kokio nors atlikėjo hitą, jis įvardintų tik vieną. Hitas yra vertybė, jis ir pats išsirinktų tik vieną, negali turėti 15-ka hitų, nebent esi ABBA“, – pridūrė I.Valinskienė.
Paklausti apie gražiausią prisiminimą, Valinskai nepasimetė. „Ką aš galiu pasakyti apie Žvagulį gero – tikriausiai nieko. O jeigu rimtai, gyvenimą reikia pragyventi taip, kad būtų gera prisiminti, bet gėda papasakoti. Tai didžioji dalis yra būtent tokių – negaliu pasakoti“, – juokėsi Arūnas.
Legendinė Žilvino daina yra „Neliūdėk, liūte“. Inga ir Arūnas atsakė, ar teko kada šiuos žodžius iš tikrųjų tarti savo draugui, kitaip tariant – būti šalia, kai ne tik lengva.
„Buvome, dėl to ir kartu dainavome Alaus danguje nėra arba džiaugėmės, kai išvažiuoja žmonos. Mes abu vienodai trenkti, tik nesuprantu, kuo“, – teigė Arūnas.
„Išties tai yra labai filosofiškas klausimas. Manau, kad nė vienas žmogus nepasakytų, kad pakankamai jų artimų draugų buvo šalia, kai sunku. Sudėtinga tai sugaudyti, nes negali būti kiekvieną akimirką, kai artimas žmogus pasijunta blogai. O jei sako, kad buvo visada šalia, kai sunku, tai yra spekuliacijos“, – pasakojo Inga.
I.Valinskienė Žvaguliams palinkėjo ir toliau gyventi taip, kaip yra išmokę. „Nė viena šeima negyvena taikiai ar šimtu procentų taip, kaip mes įsivaizduojame arba kaip norėtume. Jie irgi kariauja. Jeigu jie išmoko kažkokių savo karo taisyklių, kurios gelbsti tuos 25-erius metus, tegul nepabėga ir jų laikosi visą savo gyvenimą. Jeigu su jomis gali gyventi ir jie sugeba taip būti, lai važiuoja toliau su tomis pačiomis taisyklėmis.“
„Kaip piršliai, šiek tiek prižiūrime jaunimėlį, tai turiu du palinkėjimus: kad jie pratemptų tiek, kiek mes (jiems dar trūksta 11 metų). Be to, manau, kad šiandien pats laikas priminti jaunajai, kad sidabrinių vestuvių proga grąžintų pirmosios nakties skolą piršliui“, – pridūrė Arūnas.
Arūnas atskleidė, ar per 25-erius metus Žvaguliai pasikeitė. „Galiu tiesiai pasakyti, kad Irena suvyriškėjo, subrendo, sutvirtėjo, o Žilvinas – suvaikėjo ir susenelėjo. Jis būna toks susileidęs, kai pamato Barborą, niekada neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Pasirodo, gali. Dabar kovoju su savimi, kad toks netapčiau.“
