Telkimasis geriems darbams – produktyvesnis veiksmas už paniką. Taip 15min teigė Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas, majoras Mindaugas Sakalauskas. Pasak karininko, kuo situacija sudėtingesnė, tuo daugiau savo tėvynei ir žmonėms pasišventusių piliečių papildo Lietuvos šaulių gretas.
Geriausia dovana Lietuvai, kokia? Pasidalinkite savo idėja!
Kas tie uniformuoti, pilietiški žmonės, matomi ir pasiruošę talkinti karščiausiuose taškuose – nuo ekstremalių situacijų taikos metais iki pagalbos kariuomenei, kai tėvynei iškyla grėsmė?
Bendras vardiklis – Lietuva
Šaulių porą, po 10 metų užsieniuose grįžusią gyventi į Vilnių – Skaidrilę ir Povilą Mockevičius – 15min sutiko Simono Daukanto aikštėje, Vasario 16-ąją. Naujai prisiekusius šaulius sveikinome ir du iš jų pakalbinome Gedimino kalno papėdėje, na o vakare šildėmės prie 16 simbolinių Vasario 16-osios laužų, kuriuos kasmet Gedimino prospekte uždega šauliai.
Paklausti, ką žino apie šaulius, praeiviai visų pirma minėjo jų pagalbą per karantiną ligoninėse, vakcinacijos centruose, pasienyje prasidėjus migrantų krizei. Pasak pašnekovų, šauliai – ne tik uniformuoti, patriotiški žmonės, padedantys, kur labiausiai reikia, bet ir ugdantys jaunimą, vaikus. Yra karių, bet daugiau civilių. Koks bendras vardiklis? Lietuva!
10 „Įsakymų šauliui“
Ar žinojo praeiviai 10 „Įsakymų šauliui“? Deja, tuokart neteko sutikti žinančių, bet nieko nėra nepataisomo. 10 „Įsakymų šauliui“ skamba taip:
- Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę
- Švieskis ir šviesk
- Stiprink valią ir kūną
- Būk drausmingas ir mandagus
- Gerbk ginklą
- Būk teisus ir teisingas
- Tesėk žodį
- Būk budrus
- Saugok valstybės turtą
- Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę
Nepaisant skirtingų profesijų, amžiaus, patirčių, šauliai vadovaujasi tais pačiais priesakais Ir nors kiekvienas – atskira istorija, daugiau nei 11 tūkst. šaulių telkia du svarbiausi uždaviniai:
Taikos metu:
- rengti Lietuvos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui;
- padėti užtikrinti viešąjį saugumą;
- valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.
Agresijos atveju:
- Lietuvos šaulių sąjungos koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas;
- padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą;
- okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą;
- apginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą
- užtikrinti piliečių saugumą.
Lietuvos šaulių ženklas nuo pat organizacijos veiklos pradžios – Vyčio kryžius ant skydo. Tai vienas seniausių Lietuvoje naudojamų heraldinių ženklų dar vadinamas Jogailaičių kryžiumi, kurį matome ir mūsų valstybės herbe.
Skaidrilės ir Povilo istorija
Vyčio kryžių nuo vaikystės segi Skaidrilė ir Povilas Mockeviai. Po 10 metų praleistų svetur šauliai su dviem vaikučiais grįžo į Lietuvą ir jau trejus metus gyvena Vilniuje. Skaidrilė vaikystėje priklausė Visagino kuopai, Povilas – Druskininkų kuopai. Susitiko būdami antro kurso studentai, Vilniaus universitete (VU).
Skaidrilė tuomet studijavo tarptautinius santykius ir politikos mokslus, o Povilas – ekonomiką. Kaip prisimena P.Mockevičius, studijuoti į didžiuosius miestus kaip tik suvažiavo stiprusis jaunųjų šaulių branduolys iš visos Lietuvos. Norėjo tęsti veiklą, tad atkūrė tarpukariu veikusią studentų šaulių korporaciją „Saja”.
„Kurį laiką teko būti jos pirmininku, dabar taip pat dalyvaujame veiklose, taigi šauliai mums abiems svarbūs nuo vaikystės iki pat šių dienų”, – sakė Povilas.
Išvyko į Vieną, dirbti ESBO
Baigusi studijas VU, S.Grigaitė-Mockevičienė išvyko į Austriją. „Tuo metu Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Vienoje ir reikėjo pastiprinimo. Drauge su kitais lietuviais išvykau ten dirbti, o paskui tęsiau magistro studijas“, – pasakojo šaulė.
Povilas Vienoje dirbo Švedų įmonėje ir dar buvo išvykęs tęsti ekonomikos studijų Lundo (Švedija) universitete. „Tuos metus su žmona susitikinėjome Kopenhagoje“, – prisimindamas vieną iš gyvenimo užsienyje epizodą juokėsi šaulys.
Dabar Skaidrilė yra Šaulių sąjungos centro valdybos narė, o Povilas – aktyvus kovinis šaulys. „Jo pratybos ir užsiėmimai būna beveik kiekvieną savaitgalį, šaulių atributikos – pilni namai. Taigi, kaip šeima, šaulių veikloje dalyvaujame dar ir jį palaikydami“, – sakė Skaidrilė.
Kai vienas ar abu šeimoje šauliai, parama vienas kitam – labai svarbi, mano S.Grigaitė-Mockevičienė: „Per koronaviruso pandemijos pirmą bangą visoms šeimoms buvo sunku. Mūsų vaikai tuo metu buvo maži, darželiai uždaryti, taigi, dirbome su jais iš namų, o plius Povilui reikėdavo naktį budėti prie savivaldybių sienų ar mobiliuosiuose punktuose. Buvo sunku, bet kaip šaulė jį labai supratau, o ir kaip žmogus norėčiau, kad kažkas man, kitiems žmonėms ir Lietuvai padėtų, kai pagalbos reikia. Be to, prasminga veikla Povilui leidžia atsitraukti nuo tiesioginių darbų. Pratybose, kitose šaulių veiklose jis pagyvena kaip kitame pasaulyje, pasikrauna jėgų“.
Visagine šauliai – kažkas tokio!
Šaulei būtų smagu, kad dukra ir sūnus sektų jų su Povilu pėdomis, nors, kaip pastebi, didžiųjų miestų vaikų į šaulių veiklą įsitraukia mažiau, nei mažesniuose miestuose. „Kai aš pati augau Visagine, Šaulių sąjunga mums buvo kažkas tokio! Gyvenant gana rusiškoje aplinkoje tai buvo ryšys su lietuvybe, tautiškumu. Šauliai labai atliepė šią mano tapatybės dalį ir labai motyvavo. Kaip bus su mūsų vaikais – nežinau, bet mažų mažiausiai gerą pavyzdį turės, tai, galbūt, juo ir paseks“, – sakė Skaidrilė.
Jaunieji šauliai ugdosi stovyklose, mokosi įvairių išgyvenimo dalykų, disciplinos, ryšio su gamta gyvendami palapinėje, išmoksta patys kuri laužą ir kitų naudingų dalykų, kurie vėliau praverčia stovyklaujant, keliaujant, kai prireikia naudotis žemėlapiu ir pan. S.Grigaitė-Mockevičienė kaip svarbų išskiria ir pilietinį, patriotinį ugdymą, nes ne kiekviena šeima ir mokykla jį gali pasiūlyti, o šaulių sąjunga užtikrina su kaupu.
Kovinis šaulys
Kaip pastebi Povilas, šauliai vaikai vertybiškai brandesni mokykloje, o paskui ir studijuodami, išėję ir į darbo rinką būna aktyvesni piliečiai, eina balsuoti per rinkimus, laikosi įstatymų, pareigingesni: „Šaulių sąjunga yra visuomeninė, sukarinta, patriotinė, pilietinė organizacija. O pradėti reikėtų nuo mažų daigų, kurie taptų mūsų visuomenės, bendruomenės stipria dalimi“.
Jis pats vaikystėje buvo jaunųjų šaulių Druskininkų būrelio vadas, vėliau Alytaus apskrities naujų šaulių instruktorius, studijų metais dirbo atkurtoje šaulių korporacijoje „Saja“, o dabar yra kovinis šaulys.
„Nėra taip, kad koviniai šauliai tik ima ginklą ir patys pirmi į frontą. Pvz., nekinetiniai šauliai domisi dezinformacijos šifravimu, informacijos sklaida. Yra apsaugos arba vadinamieji komendantiniai būriai, kurie saugo svarbius pastatus, objektus, tiltus, galbūt tam tikrus asmenis galėtų saugoti, jei kiltų neramumų. Koviniai šauliai taip pat bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, savanoriais. Tačiau tie patys šauliai atlieka ir pagalbines funkcijas – padeda Vidaus reikalų ministerijai, valstybės sienos apsaugos departamentui, talkina ten, kur reikia“, – vardijo P.Mockevičius.
Jam pačiam teko talkinti pareigūnams 2020 metais dėl karantino apribojus gyventojų judėjimą tarp savivaldybių. „Policijos pareigūnai tikrai buvo labai dėkingi, kad mes padedame, stebėjosi, kad tai darome be užmokesčio, be jokių maistpinigių – atsiveždami savo lašinių, dešros, duonos, termosą arbatos ir dar kuo turime pasidalindami su pareigūnais. Ir iš tiesų, šiuo laiku tarpinstitucinis komandinis jausmas labai sustiprėjo“, – patyrė P.Mockevičius.
Pasak jo, susidomėjimas organizacija ypač išaugo 2014 metais, per Maidaną Ukrainoje: „Į šaulius įsitraukė tikrai daug labai sąmoningų žmonių, kurie buvo savų sričių profesionalai iš civilinio gyvenimo: valstybės tarnautojai, verslininkai, pardavėjai ir t.t. Kas kaip gali, tas taip prisideda prie šaulių. Jaučiasi, kad žmonės žiūri į tai labai atsakingai“.
„Džiaugiuosi, kad pas mus net nekvepia ekstremizmu ar ultrapatriotiškumu. Šauliai tiesiog yra sveikos visuomenės pilietiški žmonės, suprantantys, kad kai šaliai blogai – mes būsim pirmi ir būsime tie, kurie padės“. P.Mockevičius
Priesaikos žodžius tarusi V.Degutienė: ir man atėjo laikas
Vasario 16-osios rytą, kai Vilnius dar tik ruošėsi Lietuvos valstybės atkūrimo dienos iškilmėms, Gedimino kalno papėdėje jau rikiavosi šaulių rikiuotė. Ištikimybę Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas prisiekė 40 naujų Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės narių.
Kaip 15min sakė priesaikos žodžius skaičiusi Vita Degutienė, jos motyvas įsitraukti į Šaulių sąjungą – karta iš kartos perduodamas patriotiškumas, meilė Lietuvai.
„Mano prosenelis buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas, senelis apdovanotas už nuopelnus Lietuvai Vyčio Kryžiaus ordinu, tėtis visą savo gyvenimą atidavė tarnaudamas žmonėms, ir man, manau, atėjo laikas neapsiriboti labdaringa veikla dviračių sporto iniciatyvoje „Minam šimtą“. Atėjo laikas įsitraukti į Šaulių sąjungą“, – sakė chirurgijos klinikai vadovaujanti V.Degutienė.
Kaip ir kitus iškilmingai prisiekusius šaulius, Vitą į šventę atlydėjo ir sveikino artimieji. Tarp jų – ir per pandemiją Santaros klinikų priimamajame dirbusi jos vyresnioji dukra, o taip pat 11-metė mažoji.
L.Paūžuolis: yra ką atsiminti ir kuo didžiuotis
Vasario 16-ąją šaulio priesaiką davęs Liutauras Paūžuolis Lietuvai prisiekė dar 1990 metais kaip vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų. „Priesaikos diena man visų pirma svarbi kaip valstybinė šventė, kitas dalykas – čia daug draugų, sūnėnas vedė rikiuotės ceremoniją. Esu išėjęs į atsargą, jau pensijoje, tačiau nesinori nutolti nuo kariuomenės ištakų“, – sakė L.Paūžuolis. 1990 m. jis su tėvu, minėjo, prisidėjęs prie krašto apsaugos sistemos kūrimo, o 1991 m vadovavęs Apsaugos būriui.
„Viskas tuomet vyko sausio įvykių eigoje, bet po tos tragiškos nakties buvo idėja pradėti kurti normalią, reguliarią kariuomenę. Teko būti Mokomojo junginio štabo viršininku. Mokėmės visko po truputį: rikiuotės, taktikos, topografijos, kuri labai svarbi, kovinės savigynos, kai atsirado ginklų – šaudymo. Tarp mano buvusių auklėtinių – vienas generolas, yra pulkininkų, leitenantų, tad yra ką atsiminti ir kuo didžiuotis“, – sakė šaulys.
L.Paūžuoliui į atmintį įsirėžę svarstymai 1990 metais – ar pilnai atgaivinti tarpukariu veikusius šaulius, ar kurti savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą?
„Šauliai turi savo ištakas, stiprią istoriją, prie jų atkūrimo iš pradžių labiau prisidėjo vyresni žmonės, kurie pagal amžiaus cenzą negalėjo nei kariuomenėje būti, nei savanoriai. Tačiau labai geras sprendimas, kurį jie priėmė, – mokyti jaunimą, ypač moksleivius. Tai buvo tikrai teisingas žingsnis, – neabejoja L.Paūžuolis, šiandien matydamas daug jaunuolių, moksleivių, kurie dalyvauja šaulių veikloje, mieste vaikšto uniformuoti ir didžiuojasi, kad yra šauliai.
„Tai labai svarbi, rimta organizacija, o tai, kad sukarinta, drausmės požiūriu irgi yra gerai. Vilkėdamas uniformą tu negali elgtis bet kaip, ji verčia pasitempti, į kiekvieną atliekamą darbą žiūrėti atsakingai“, – sakė šaulys.
Kuo daugiau šaulių, tuo daugiau žmonių, galinčių ginti Tėvynę
Kuo situacija sudėtingesnė, tuo Šaulių sąjungos gretos pildosi sparčiau, pastebi Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas majoras M.Sakalauskas. 2014-ieji buvo tarsi antrasis Šaulių sąjungos atgimimas. Po Krymo okupacijos ir Rusijos agresyvių veiksmų ji tarsi įgijo naujų jėgų. Susiformavo vidurinysis sluoksnis, kuris jaučia atsakomybę už savo šalį ir nori prisidėti už prie jos saugumo įvairiais būdais, tad daug žmonių atėjo į Šaulių sąjungą.
Dabar, kaip matom, šalį ištinka iššūkiai vienas po kito: pandemija, migracijos krizė, įtempta geopolitinė situacija regione. Taigi, vado žodžiais, šaulių gretos toliau pilnėja, prisijungia vis naujų narių, kuriems rūpi Lietuvos žmonės ir šalies ateitis.
„Šaulio priesaiką nauji nariai duoda keturis kartus per metus: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 ir apie Kariuomenės dieną, kuri minima lapkričio 26-ąją. Per praėjusius metus vien Vilniaus rinktinėje prisiekė beveik 200 žmonių“, – 15min sakė mjr.M.Sakalauskas, pridurdamas, kad jaunojo šaulio pasižadėjimą taria vaikai nuo 11 metų amžiaus, o šaulio priesaiką –pilnamečiai.
Vieningi
„Mūsų centrinis štabas yra Kaune, Lietuvoje iš viso 10 rinktinių. Mes visi – bendraminčiai. Ir jeigu tik reikia pagalbos šaliai, visų pirma bendradarbiaujame su savo regionų institucijomis: jeigu ligoninėms reikia pagalbos, einam į ligoninę, jeigu pasienyje reikia pagalbos, vykstame į pasienį ir pan. Prireikus bendradarbiaujame tarp rinktinių ir, žinoma, treniruojamės pratybose su kariuomene. Esame vieningi kaip kumštis“, – sakė mjr.M.Sakalauskas.
Yra grėsmių, bet nesame vieni
Kaip per priesaikos ceremoniją pabrėžė šaulių rinktinės vadas, Lietuva saugesnė, negu bet kada. Esame Vakarų civilizacijos dalis. Turim puikių sąjungininkų, kurie reaguoja. Turime puikią Lietuvos kariuomenę. Yra grėsmių, bet nesame vieni.
„1940 m. turėjome priešų, bet dar blogiau, kad neturėjome draugų. Taigi, šiuo atveju situacija visai kitokia: esame NATO aljanse, turime kariuomenę. Žinoma, laikysena turi išlikti budri. Nereikia atsipalaiduoti, bet tirai neturim panikuoti“, – sakė šaulių rinktinės vadas.
Dalyvavimas visuomeninėse organizacijose, telkimasis geriems darbams, karininko nuomone – produktyvesnis veiksmas už panikavimą: „Įstojus į Šaulių sąjungą sužinoma nuo to, kaip pasirūpinti savo šeimos saugumu, kartu būti bendruomenės dalimi, iki to, kaip prisidėti prie šalies saugumo. Dalyvavimas organizacijoje suteikia daugiau galimybių ir stabilumo, bendraminčių, su kuriais iškilus neaiškumui galima pasitarti“.
Skaičiuoja 103 metus
Prieš trejus metus šauliai minėjo organizacijos šimtmetį. 1919 m. birželio 27 d. Kaune įkurtos Lietuvos šaulių sąjungos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėja – civilių asmenų pagalba kariuomenei. Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjungai priklausė apie 88 tūkst. narių.
Sovietmečiu šauliai patyrė žiaurias represijas, Šaulių sąjunga veikė tik išeivijoje. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.
Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra, aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą, kitus valstybės objektus, valstybės sienas. Saugodami juos žuvo Ignas Šimulionis, Darius Gerbutavičius ir Gintaras Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga jungia per 11 tūkst. narių.
Kas, Jūsų manymu, būtų geriausia dovana Lietuvai? Pasidalinkite savo idėja!
Projektą „Dovana Lietuvai“ inicijuoja „Perlas“.
