Tuo pačiu vardu – „salsa“ – vadiname tiek šokį, tiek maistą. Ar jie turi kažką bendra? Žinoma! Šokis, pavadinimu „salsa“, yra aistringas, temperamentingas, energingas ir labai emocingas. O maistas, pavadinimu „salsa“, yra lengvas, bet spalvingas, aštrus ir tikrai charakteringas. Be to, kad ir apie ką kalbėtume, teiginys „salsa dovanoja gerą nuotaiką“ tikrai bus teisingas.
„Salsa“ padažas (arba aštrus padažas) – tradicinis meksikietiškas padažas, šiandien populiarus daugelyje pasaulio šalių. Šio padažo kilmė siekia actekų, majų ir inkų laikus. Paprasto aštraus padažo istorijos pradžia laikomi 1519–1521 metai, kai ispanai užkariavo Meksiką. Tuo metu jau buvo gaminamas padažas iš pomidorų: actekai maišė pomidorus su aitriosiomis paprikomis, maltomis moliūgų sėklomis ir patiekdavo padažą su kalakutiena, elniena, omarais ar žuvimi. 1571-aisiais Alonso de Molina pavadino jį „salsa“.
Paprastai „salsos“ pagrindas yra pomidorai, kurie dažnai pagardinami svogūnais, česnakais, petražolėmis, druska ir aitriosiomis paprikomis, taip pat lašeliu acto ar citrinų sultimis. Tačiau iš tiesų vien Lotynų Amerikoje yra išskiriama itin daug šio ašraus padažo variantų: švelnių ir subtilių, pikantiškų ir labai aštrių.
Vienos žinomiausių „salsos“ rūšių yra salsa roja, ruošiama iš pomidorų, aitriųjų paprikų, svogūnų, česnakų ir šviežių petražolių, salsa mexicana, gaminama iš šviežių pomidorų, žaliosios citrinos sulčių, aitriųjų paprikų, svogūnų, petražolių ir kartais kitų papildomų ingredientų. Juodoji „salsa“ (salsa negra) gaminama iš džiovintų aitriųjų paprikų, aliejaus ir česnakų. Labai aštri „salsa“, kartais vadinama laukine (salsa brava), susideda iš pomidorų, česnakų, svogūnų, acto ir paprikos. Populiarios yra ne tik pikantiškos ar aštrios, bet ir saldžios „salsos“ iš vaisių. Pavyzdžiui, mangų, persikų ar ananasų „salsos“. Šiek tiek rečiau ruošiama, tačiau labai įdomi – kukurūzų aštrus padažas, gaminamas iš saldžiųjų kukurūzų, svogūnų, aitriųjų paprikų.
Suskirstyti „salsas“ į daug rūšių galima ne tik pagal joms pagaminti reikalingų produktų sąrašą, bet ir pagal atskirus Lotynų Amerikos regionus. Argentinoje populiarus padažas yra chimichurri. Tai aštrus acto, petražolių, svogūnų, česnakų, raudonėlių, druskos ir pipirų padažas, dažniausiai tiekiamas su ant grotelių iškepta mėsa. Karibuose ir Kuboje populiariausia „salsos“ rūšis yra mojo. Priešingai nei kituose „salsos“ receptuose, čia pagrindą sudaro ne pomidorai, o česnakai, alyvuogių aliejus, citrinų sultys. Mojo naudojamas tiek mėsai marinuoti, tiek kaip padažas. Na, o Peru tradicinė „salsa“ vadinama piri piri. Tai itin aštrus padažas su daug aitriųjų paprikų, svogūnais, česnakais, citrinomis, alyvuogių aliejumi ir įvairiomis žolelėmis.
„Salsa“ kartais vadinamas meksikiečių virtuvės karaliumi. Neabejotinas vienas faktas: kiekvienas Meksikos ir pasaulio restoranas, o taip pat ir kiekviena bet kurio pasaulio kampelio šeimininkė turi savo mėgstamiausią, populiariausią, galbūt patobulintą ir unikalų šio aštraus padažo receptą. Juk „salsa“ – tiesiog idealus užkandis, suteikiantis daug galimybių mažoms improvizacijoms!
Tradicinė meksikietiška „salsa“ turėtų būti ruošiama tikro akmens grūstuvėje. Tačiau šiandien, modernių technologijų laikais, puikią „salsa“ galite paruošti ir su kitokio tipo smulkintuvu. Beje, gaminti ją galite dviem būdais: sutrinti produktus iki vientisos tyrės arba supjaustyti nedideliais gabalėliais ir sumaišyti. Abu variantai ruošiami ir pačioje Meksikoje. Taigi tereikia išsirinkti labiausiai patikusįjį.
Šis padažas tradiciškai tiekiamas šaltas. Jis gali būti valgomas kaip pagardas prie bet kokio patiekalo, tačiau dažnai tiekiamas ir kaip užkandis, pavyzdžiui, su Tortilla traškučiais, arba (tai dar vienas gražus ir įdomus patiekimo būdas) galite patiekti jį tešlos krepšeliuose.
Dar viena gera žinia: „salsa“ – ypač vasariškas ir lengvas užkandis, kuriame gausu vitamino C ir labai mažai riebalų. Nors kartais galima suabejoti, ar tai įmanoma, tai yra tiesa: „salsa“ – ir sveikas, ir skanus užkandis.
Tekstas ir receptas Astos Černės