Garsenybių pamėgtas Vilniaus restobaras „Wall Street Avenue“ dažnai stebina netradiciniais pasiūlymais, o svečius aiktelėti kas kartą priverčia jų virtuvėje gaminami patiekalai. Prieš keletą mėnesių prie Astos Valentaitės itin mėgiamos pasilinksminimų vietos komandos prisijungė 13-os metų patirtį turintis virtuvės šefas Linas Jablonskas. Jis atskleidė, kokį patiekalą priderino stilistei Astai Valentaitei.
Prieš kiek laiko prisijungėte prie sostinės restobaro komandos ?
Prie šios komandos prisijungiau prieš keletą mėnesių ir drauge jau spėjome nemažai nuveikti. Nesunku tuo įsitikinti tiems, kurie čia apsilanko dažniau nei kartą per mėnesį (Juokiasi).
Ar galėtumėte įvardinti, kokių naujų patiekalų atsirado?
Mūsų arkliukas – mėsainiai. Dabar kur kas skanesnė mėsa, labiau priderinti padažai. Taip pat gaminame ir naujų dalykų, pavyzdžiui, burgerį su krevetėmis – tai yra vienas iš favoritų. Vilniuje tokių daugiau niekas nesiūlo - tik mes.
Ką jums reiškia dirbti tokioje virtuvėje, kurios patiekalus dažnai ragauja žvaigždės? Ar tai, kad žvaigždės išmėgina jūsų patiekalus, jums asmeniškai yra didesnė atsakomybė?
Kadangi esu sukaupęs labai didelę patirtį virtuvėje, turiu kredo: nieko nekopijuoti, viską kurti pačiam. Būtent juo ir vadovaujuosi. Nuolat ieškau naujų skonių, o į maisto gaminimą žiūriu kaip į kūrybą. Be abejo, žvaigždės yra išrankios, todėl virtuvės meistrams tenka tikrai didelė atsakomybė. Nenorėčiau išskirti vien žvaigždžių, apskritai darbas restobaro virtuvėje sietinas su atsakomybe, nes jei kartą nepateisinsi lūkesčių, lankytojai nebenorės sugrįžti.
Kokių ambicijų turite? Ko dar nesate sukūręs, bet svajojate tą padaryti? Ko apskritai Lietuvoje dar trūksta?
Norėčiau sukurti tikrą restoraną, kuris turėtų savo ūkį. Restoranas turėtų būti įstaiga, kurianti pridėtinę vertę miestui ir visai šaliai. Šiandien Vilniuje daug gerų ir madingų restoranų, tačiau tokių, apie kokį kalbu, nėra. Šiandien daugybė restoranų yra mados išradimai, kuriuose nėra likę tikro maisto.
Meniu atsirado ryklienos steikas. Papasakokite apie jį. Kokiai Lietuvos žvaigždei jį būtų galima pasiūlyti, kuriai toks patiekalas, jūsų manymu, tiktų labiausiai?
Norėjosi meniu turėti kažką išskirtinio, įdomesnio ir aiškiai suvokiamo, kas tai yra. Nusprendėme, kad tai galėtų būti ryklio mėsa. Tai daugeliui gerai žinomas labai mistiškas, įspūdingas ir ypatingas gyvūnas. Ryklienos skonis labai įdomus, nekasdienis. Norėjosi nustebinti lankytojus ir pasiūlyti jiems išdrįsti ragauti.
Šį patiekalą derinčiau prie Atstos Valentaitės. Nors daugelis ją gerai pažįsta iš naujienų portalų straipsnių, ji Lietuvoje žinoma jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol daugelis ja vis tiek domisi, ji žmonėms tebėra labai įdomi ir šiek tiek mistiška. Kadangi A. Valentaitė itin rūpinasi išvaizda, sveiku gyvenimo būdu, manau, ryklienos patiekalai turėtų tikti jos gyvenimo būdui. Išskirtinei asmenybei – ypatingi patiekalai.
Koks yra ryklienos skonis?
Skonis panašus į žuvies, tačiau su daugybe poskonių. Tiksliai apibūdinti labai sunku. Patiekiame jį pagardinta įvairiomis žolelėmis.
Kaip dažnai lankytojai užsisako ryklienos steiką? Ar tai nėra vienas iš tų patiekalų, kurių norima kartą per mėnesį?
Tikrai ne. Lankytojai ryklieną ragauja po keletą kartų per dieną. Negalėčiau pasakyti, kad šis patiekalas labai populiarus, tačiau to ir nesitikėjome. Jis skirtas labiau išskirtiniams, ieškantiems naujų skonių gurmanams.
Ką galėtumėte pasakyti apie vilniečių skonį? Apibūdinkite jį.
Tai yra ieškotojai. Ieško sveiko maisto, egzotiškų patiekalų. Žmonės daug keliauja, yra daug matę, juos nustebinti nelengva.
Kaip per pastaruosius penkerius metus kito lietuvių skonis ir požiūris į maistą?
Supratimas apie šviežią kokybišką maistą labai pasikeitė. Mėsainių mada prasidėjo prieš maždaug penkerius metus ir šiandien dar nėra atslūgusi. Vilniuje siūloma tiek įvairių skirtingų mėsainių, šefai tiek eksperimentuoja, kad vartotojui išsirinkti įdomiausią tikrai nėra lengva. Mėsainis tapo brangiu restorano patiekalu, nors anksčiau buvo greito maisto užeigos atributas.
Kuo ateityje nustebinsit, ko laukti iš jūsų?
Nenorėčiau atskleisti visų kortų. Galiu pasakyti, kad tikrai rasiu būdų, kaip nustebinti net visko mačiusius išrankiausius restobaro svečius.
