Psichologė Ramunė Murauskienė: „Iliuzija pradėti gyventi kitaip nuo Naujųjų yra ydinga“

Psichologė Ramunė Murauskienė / L.Bubilaitės ir „Shutterstock“ nuotr.
Autorius: Laima Samulė
Publikuota: 2021-01-16 13:59
Pasitikdami Naujuosius, daugelis pasižadame, kad kitąmet mažiau pyksimės, sveikiau maitinsimės, daugiau sportuosime, karščiau mylėsime, našiau dirbsime... „Deja, kad ir kaip romantiškai skambėtų, su naujais metais mes neužverčiame vieno knygos puslapio ir neatverčiame kito“, – tikina psichologė, knygų autorė Ramunė Murauskienė.

„Daug žmonių sureikšmina kalendorinę metų pabaigą, nes tiki išpopuliarinta vakarietiškojo pasaulio iliuzija, kad, kaip ir su kiekvienu gimtadieniu, taip ir su naujais metais, prasideda kažkas nauja. Tiesa yra ta, kad niekas neprasideda, viskas, kas buvo, tęsiasi toliau.

Dažniausiai simboline metų pradžia (pabaiga) tiki žmonės, privengiantys atsakomybės už savo gyvenimą, vengiantys priimti sprendimus. Ši iliuzija yra labai saldi – tarsi kažkas už juos viską pagerins, o patiems nereikės nieko daryti. Tik pervers kalendorių iš 2020-ųjų į 2021-uosius ir tiek tereikės įdėti pastangų, kad kažkas pasikeistų. Tai naivu“, – sako pašnekovė.

Skaičiai kalendoriuje

Paklausta, gal psichologiškai yra naudinga simboliškai pabaigti vieną etapą ir pradėti kitą, R.Murauskienė patikina, kad žmogaus asmeniniame gyvenime, prasidėjus Naujiems metams, kitas etapas neprasideda. „Apie globalius, ekonominius dalykus galime pasakyti, kad vienas etapas baigėsi ir prasidėjo kitas, bet, nagrinėjant individualų psichologinį aspektą, keičiantis kalendoriniams metams, nieko esminio neįvyksta.

Jei 2020 m. neišsprendėme reikalų, kuriuos privalėjome išspręsti, delsėme, vilkinome, tai jie tikrai tęsis ir 2021 m. Kad ir kaip romantiškai skambėtų, su Naujais metais mes neužverčiame vieno knygos puslapio ir neatverčiame kito. Tai ta pati istorija, ta pati knyga, greičiausiai net tas pats puslapis, – sako psichologė. – Kai kurie žmonės galvoja, kad nuo sausio pirmosios pradės kitaip elgtis, kitaip gyventi. Tačiau dažniausiai nei nuo sausio pirmosios, nei nuo antrosios pokyčiai neįvyksta, nes gruodžio 31 dieną žmogus švenčia, valios nėra tiek daug.

Labai svarbu priimti nesėkmes kaip patirtis, nebijoti klaidų ir savęs dėl jų nekaltinti.

Tada, užuot gavęs impulsą kažką padaryti kitaip, kažką geriau, žmogus labai savimi nusivilia ir visai nuleidžia rankas: „Ai, nepavyko, tai dar šiuos metus pratempsiu taip, kaip buvo.“ Nesvarbu, ar būtų kalbama apie mažesnį cukraus, nikotino, kofeino, alkoholio vartojimą, ar smurtinę komunikaciją. Manau, kad iliuzija pradėti gyventi kitaip nuo Naujųjų metų yra ydinga. Reiktų suvokti, kad švenčiame paprasčiausią kalendoriaus pasikeitimą ir nieko daugiau.

Jei mąstome apie globalius dalykus, galime įvardyti, kad, pavyzdžiui, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įvestas euras. Ekonomikos požiūriu, baigėsi lito valiutos etapas ir pasidėjo euro etapas. Bet individualiu lygmeniu – kas turėjo 100 litų, tas Naujais metais turėjo atitinkamai apie 30 eurų. Pinigai nepasidaugino ir iš esmės niekas nepasikeitė.“

Psichologė Ramunė Murauskienė / Lauros Bubilaitės nuotr.
Psichologė Ramunė Murauskienė / Lauros Bubilaitės nuotr.

Pokyčiai ateina pamažu

R.Murauskienė pataria atsigręžti atgal ir apmąstyti, ką padarėme gerai, kur galėjome pasielgti bent šiek tiek geriau. Pasak specialistės, labai svarbu priimti nesėkmes kaip patirtis, nebijoti klaidų ir savęs dėl jų nekaltinti.

„Tai svarbu visiems žmonėms, bet moterims – ypač, nes jos labai dažnai pradeda save malti tarsi per mėsmalę, kiek įmanydamos graužia, jei kažkas nepavyksta. Labai svarbu priimti nuo mūsų nepriklausančias nesėkmes, nes visada patirsime dalykų, kurie yra ne mūsų valioje, tiesiog susiklosto tokios aplinkybės. Tos situacijos buvo skirtos mums asmeniškai, specialiai, bet mes patys jų tiesiogiai nesusikūrėme. Taigi reikia priimti tai, ko negalime pakeisti, – sako pašnekovė. – Kitas dalykas – neturėti didelių lūkesčių, kad kitais metais viskas bus kitaip. Reikia suvokti, kad viskas vyksta nuosekliai, žingsnelis po žingsnelį.

Metuose yra tik dvi dienos, kai nieko negalime padaryti, – vakar ir rytoj.

Jei norime atsisakyti keiksmažodžių, iš pradžių jų turi mažėti, kol galiausiai kalba taps visai švari. Jei kas nors nori rodyti daugiau meilės artimiesiems, tai verta daryti pamažu, o ne iškart dideliais pliūpsniais.

Norisi moterims palinkėti kantrybės (kad nepultume viskuo greitai nusivilti) ir kuo mažiau naivumo. Ryšys su realybe joms – ypač svarbus. Nereikia turėti tuščių vilčių, kad gyvenime būna kaip pasakose. Geriau, kad moterys budriai matytų, kas vyksta, realiai priimtų dabartį ir suprastų, kad ateitį, 2021 metus, mes kuriame jau šiandien. Ne veltui yra sakoma, kad metuose yra tik dvi dienos, kai nieko negalime padaryti, – vakar ir rytoj. Taigi, mums lieka šiandiena. Šiandien būkime geros sau ir kantrios, ieškokime įkvėpimo ir pastiprinimo, atsitraukime nuo tų, kurie akivaizdžiai mūsų nemyli, gal net skriaudžia. Norisi palinkėti ir kad moterys santuokoje nebūtų tarsi ligonį slaugančios seselės, bet tikros žmonos. Moteris yra ugnikalnis, o kiekvienas ugnikalnis turi savo kalnus, tik reikia juos surasti.“

Psichologė Ramunė Murauskienė / Lauros Bubilaitės nuotr.
Psichologė Ramunė Murauskienė / Lauros Bubilaitės nuotr.

Pažadai sukuria įtampą

Tradicija naujametę naktį linkėti ir žadėti jau įaugusi žmonėms į kraują, todėl pakeisti šį įprotį nebus taip lengva, o gal ir ne visiems reikėtų. Psichologė pažymi, kad skirtingus žmones pažadai veikia dvejopai.

„Pažadas yra įsipareigojimas ir jis kelia įtampą. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Įtampa žmogų mobilizuoja. Stiprios valios, disciplinuotiems žmonėms įtampa išeina į naudą, nes skatina laikytis pažado, įgyvendinti tai, ko trokšta. Tačiau jei kalbėtume apie moteris ir neeliminuotume moteriškosios prigimties, tai pažadų sukuriamą įtampą joms įvardyčiau kaip naštą, – nuomone dalijasi R.Murauskienė. – Sakyčiau, kad reikia ne žadėti sau, ką darysiu kitaip ateityje, bet stengtis pagauti save kiekvieną įprastą gyvenimo akimirką, t. y. čia ir dabar, ir į dirgiklius ne sureaguoti ūmiai, bet uždelsti 3–5 sekundes ir pasirinkti pačią geriausią reakciją, kokią tik galime. Tai yra svarbiausia.

Labai rekomenduoju moterims išmokti jausmus ir reakcijos elgesį rinktis lyg sukneles pagal atitinkamą aprangos kodą. Ne pažadai „daugiau nepirksiu nesąmonių“, „daugiau nerėksiu“, bet įsipareigojimas būti sąmoningam čia ir dabar yra svarbiausia. Sprendimas kiekvieną gyvenimo akimirką būti geriausia savimi, be apsimetinėjimo – štai kas būtina moterims. Taigi geriau siekti didelio sąmoningumo kasdien, tinkamai reaguoti į išorinius reiškinius, viduje kylančius vulkanus su 3–5 sekundžių uždelsimu nei dideli romantiški pažadai Naujųjų išvakarėse. Moterų psichika labai galinga – per tas sekundes tikrai galima rasti būdą, kaip geriausiai sureaguoti, kad tai nebūtų kenksminga pačiai sau.“

Psichologė Ramunė Murauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Ramunė Murauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip reaguoti į kitų pažadus?

Pasak R.Murauskienės, kitų naujamečių pažadų neverta priimti labai rimtai. „Žmonės juos dažnai dalija būdami apsvaigę, apimti euforijos. Tokiu metu kviečiu prisiminti išmintingą patarlę: „Niekada negrasink supykęs ir nežadėk laimingas.“ Taigi, nepriimkime pažadų labai rimtai ir ginkdie nepulkime sausį vyrui priekaištauti, kad jis kažką žadėjo, bet nepildo, – šypteli psichologė. – Į naujamečius pažadus reikėtų pažiūrėti labai nerūpestingai ir vertinti ne tai, kas vyksta per šventes, bet kaip elgiamasi tarpušvenčiu.

Kitaip tariant, santuoka yra tai, kas nutinka tarp įsimintinų įvykių, kaip rašau naujausioje savo knygoje „Ilgai ir laimingai. Ką gali nuveikti vietoj skyrybų?“ Esmė yra kasdienybė. Per šventes galime pasilinksminti, pasijuokti, nerūpestingai pažadėti, bet svarbiausia, ką ir kaip mes darome paprastą gyvenimo dieną.“

Svarbiau už viltį – dėkingumas

Sutikdami Naujuosius, degame viltimi, kad kiti metai bus geresni ir kad visi kamavę rūpesčiai liks už jų slenksčio. Vis dėlto tokia nuomonė, pasak R. Murauskienės, yra įpročių suformuotas nesusipratimas. „Jei jau norime, sutikdami Naujuosius metus, skirti kai kam daugiau dėmesio, tegul tai būna dėkingumas. Su dėkingumu pažiūrėkime į praėjusius metus ir padėkokime Aukščiausiajai valiai, kad sergėjo mus. Padėkokime artimiesiems, kad buvo šalia, su mumis veikė ir kūrė.

Lietuviams reikėtų padėkoti ir už tai, kad mums nėra taip blogai, kaip kituose pasaulio kraštuose. Globaliai vertinant situaciją, mums niekada nebuvo ir nebus taip blogai, kaip kai kurių kraštų gyventojams. Pavyzdžiui, kasryt prausdamiesi po dušu, nesusimąstome, kad šiais laikais žmonės kasdien vis dar miršta nuo troškulio... Reikėtų labiau save įžeminti, suprastinti savo poziciją ir didžiulius lūkesčius, keliamus neaišku kam. Naujieji metai iš esmės yra kalendoriaus data ir keista klausti, ką tie metai mums atneš. Kas tie metai? Kaip jie atrodo? Kiek įdėjome patys, tiek ir atneš (šypteli). Ką pasėjome, tą ir pjausime. Nereikia taip romantizuoti, nes paskui nusiviliame savimi ir kitais, beje, nepelnytai, kad nieko gero nenutiko, ir pamirštame, jog patys nieko nepadarėme, kad gyvenimas taptų geresnis“, – sako psichologė.

Paklausus, kokį naujametį palinkėjimą pasakytų mūsų žurnalo skaitytojams, R.Murauskienė nusišypso: „Linkiu visiems likti šviesoje, tiesoje, su viltimi ir su meile. Atminkime: pasėsi mintį, užderės poelgis. Pasėsi poelgį, užderės įprotis. Pasėsi įprotį, užderės charakteris. Pasėsi charakterį, užderės tavo likimas. Būkime laimingi ir lydimi sėkmės!“

Naujausi straipsniai