Profesionalių sportininkų patarimai bėgiojantiems žiemą

Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys. / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-11-30 15:23
Ledas, sniegas ir termometro stulpelis žemiau nulio laipsnių? Ar dėl to reikėtų atsisakyti šiltuoju metu taip sunkiai įgyto įpročio bėgioti lauke?

2016 metų olimpinėms maratono varžyboms besiruošiantys „Kauno maratono klubo“ sportininkai Remigijus Kančys ir Rasa Drazdauskaitė tikina, kad bėgti galima ir termometro stulpeliui nukritus mažiau nei 15 laipsnių šalčio, tik tam reikia gerai pasiruošti ir suplanuoti bėgimą.

Speciali apranga – nebūtina

„Bėgdama žiemą tiesiog apsivelku prakaitą garinančius marškinėlius ilgomis rankovėms, šiltą džemperį, neperpučiamą ir neperšlampančią striukę. Ant kojų – pašildytos tamprės, storesnės kojinės. Bateliai paprasti, su kuriais ir vasarą bėgu. Nors šiemet išbandysiu specialius žiemai skirtus. Žinoma niekada nepamirštu pirštinių ir kepurės“, – apie savo aprangą pasakojo R. Drazdauskaitė, perspėjanti, kad šaltuoju metu iš pradžių turite jaustis vėsiau, nes bėgdami sušilsite, ir storai apsirengę galite perkaisti.

Per stiprų vėją visai nepatariame bėgioti, geriau palaukti, kol nurims. O ledas ir sniegas ypač pavojingi tamsoje.

Pasak sportininkės, kad prisitaikytumėte prie šalčio, pagal jį rinkitės kiek marškinėlių užsivilksite. R. Drazdauskaitės treniruočių partneris R. Kančys tiki, kad žiemą tinkamai bėgimui apsirengti galima ir neinvestuojant į specialius bėgimo drabužius.

„Vietoje šiltų tamprių puikiai tiks apatinės kelnės ir sportinės ant jų. Viršui užteks paprastų marškinėlių, ant jų užsivilkti marškinėlius ilgomis rankovėmis, džemperį ir striukę. Jei rinksitės medvilninius marškinėlius, jie neleis prakaitui išgaruoti, tad bus kiek nepatogiau. Bet tai vienintelis trūkumas. Prie didesnio šalčio, norint apsaugoti veido odą, galima pasitepti specialiu kremu“, – pasakojo olimpiadai besiruošiantis sportininkas.

Daugiausia pavojų – kojoms

Tiesa, bėgant šaltu oru reikia daugiau dėmesio skirti kojoms. „Bauerfeind“ kineziterapeutė konsultantė Agnė Spudulytė tikina, kad sušalus kojoms žiemą dažniau patiriamos blauzdų raumenų, Achilo sausgyslių traumos ir raiščių uždegimai ar patempimai.

 

„Šiltuoju metų periodu raumenų skaidulos yra elastingesnės, tad gali sėkmingiau prisitaikyti prie kintančių sportininko judesių. Atšalus orams, raumens skaidulos tampa ne tokios elastingos, nors patiria tą patį krūvį kaip ir vasarą“, – pasakojo kineziterapeutė perspėdama, kad bet kokie bandymai su atvėsusiu raumeniu greičiau bėgti gali baigtis ilgomis priverstinėmis atostogomis nuo bėgimo.

Norint išvengti tokių traumų, specialistė pataria prieš treniruotę atlikti intensyvesnį apšilimą nei šiltuoju metu ir pasirūpinti tinkamomis šiltesnėmis kompresinėmis sportinėmis kojinėmis ir kelnėmis ar tamprėmis, padėsiančioms išlaikyti šilumą.

Taip pat skaitykite: 10 gyvenimo pamokų, kurias išmoksite bėgiodami

„Šaltyje itin svarbu geresnė kraujo cirkuliacija. Ją paskatinti geriausiai padeda žiemai skirtos kompresinės kojinės, pagamintos iš storesnio audinio, sulaikančios šilumą bet leidžiančios kojoms kvėpuoti. Didesnis kompresinių kojinių apspaudimas blauzdos srityje mažina vibraciją ir pagerina koordinaciją. Dėl raumenų aktyvavimo šiame taške kojos ne taip greitai pavargsta ir ilgiau gali išbūti šaltyje“, – pasakojo specialistė.

Susiraskite tinkamą maršrutą

Mankštą prieš ar po bėgimo atlikti šiltose patalpose, o ne lauke. Pasak „Kauno maratono klubo“ sportininkų, žiemą daugiau problemų sukelti gali ne apranga, o oro sąlygos ir tinkamos vietos radimas.

„Šaltis iki 15 laipsnių – dar nebaisu. Baisu yra vėjas, ledas ir sniegas. Per stiprų vėją visai nepatariame bėgioti, geriau palaukti, kol nurims. O ledas ir sniegas ypač pavojingi tamsoje. Nors ir dieną jo gali nesimatyti. Kūnas automatiškai per sniegą bėga kitaip ir dirba kiti kojų raumenys nei bėgant geru keliu“, – tikino R. Drazdauskaitė, kuri tiki, kad metų laikai neturėtų keisti bėgimo įpročių.

Jai pritaria ir R. Kančys. Nors sportininkas žiemą asmeniškai daugiau dėmesio skiria bendro fizinio pratimams, bet šaltuoju metu per savaitę į lauką išeina pabėgioti apie 5 kartus. Prisnigus ar susiformavus ledui, būsimas olimpietis siūlo pasitelkti fantaziją ir daugiau pasidomėti savo miestu.

„Net jei prisnigo ar pasidengė ledas, vis tiek galima rasti tinkamų vietų bėgioti. Žiemą labai gerai matosi, kur miestuose po žeme nutiestos šiluminės trasos. Virš jų esantys takai tampa puikiai prižiūrima bėgiojimo vieta. Štai Kaune visą žiemą ramiai galima bėgioti Neries krantine nuo Žaliakalnio pusės. Čia retai kada ant tako rasite ledo ar sniego, nors aplink bus ir vienos pusnys“, – pasakojo R. Kančys.

Taip pat skaitykite: Astos Veličkaitės išvaizdos pokyčiai: atsikračiusios 17 kg nebeatpažįsta gatvėje

Ji24.lt

Naujausi straipsniai