Kelionės – nuostabi patirtis. Iš Prancūzijos į namus parsivežame saldų prisiminimą apie „panna cotta“, Italijoje atrandame tikruosius tobulus makaronus, o po apsilankymo Belgijoje savaitgalio pusryčių neįsivaizduojame be storų vaflių. Jei kada nors lankėtės Ispanijoje, Portugalijoje ar kitose Pietų Europos šalyse, tikriausiai ragavote „empanadų“ – gardžių kimštinių pyragėlių su įvairiausiais įdarais. Tai dar vienas patiekalas, kurio paragavus, norisi išmokti pagaminti jį savo rankomis: džiuginti save, namiškius ir draugus.
Šių kimštinių pyragėlių kilmės vieta laikomos dvi šalys – Portugalija ir Ispanija. Jeigu konkrečiai – Galisijos regionas, esantis šiaurės vakarų Ispanijoje, kuriame periodiškai vyksta empanadų festivalis. Sakoma, kad šiose šalyse empanados buvo gaminamos dar viduramžiais. Jų receptas – empanadų su jūrų gėrybių įdaru – buvo publikuotas 1520 m. išleistoje katalonų kulinarinėje knygoje. Kartais galima sutikti prielaidą, kad empanados – tai modifikuotas Indijos samosų variantas. Iš tiesų daugelis tokio tipo pyragėlių turi bendras šaknis, kuriomis galima laikyti Indiją ir Artimuosius Rytus.
Šiandien empanados plačiai žinomos ir gaminamos didelėje Pietų Europos dalyje, taip pat Lotynų Amerikos šalyse ir Pietryčių Azijoje, Filipinuose, Indonezijoje. Žodis empanar, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „įvynioti į tešlą“.
Pats empanadų ruošimo principas labai paprastas: paruoštu norimu įdaru pripildoma tešla. Paprastai šaukštas įdaro dedamas ant iškočioto tešlos apskritimo, jis perlenkiamas per pusę į pusmėnulio formą, o kraštai suspaudžiami arba užvyniojami. Vis tik pačioje Galisijoje ir Portugalijoje empanados dažnai ruošiamos ne kaip maži pyragėliai, o kaip didelis pyragas, kuris vėliau supjaustomas gabalėliais ir patiekiamas. Paprastai šiose šalyse ruošiamų pyragėlių įdarą sudaro tunas, sardinės, čorisas, kartais – kiauliena ar menkė. Be mėsos ar žuvies, įdarui neretai naudojami trinti pomidorai, česnakai, svogūnai. Tradicinės empanados gali būti verdamos alyvuogių aliejuje arba kepamos orkaitėje.
Skirtingose šalyse ar net skirtinguose regionuose ruošiamos empanados šiek tiek skiriasi tiek pavadinimu, tiek sudedamosiomis dalimis, tiek patiekimu. Pavyzdžiui, Argentinoje šie kimštiniai pyragėliai dažnai patiekiami kaip užkandis vakarėlių ar festivalių metu. Dažniausiai tešlai ruošti naudojami kvietiniai miltai, o įdaras paprastai ruošiamas iš vištienos ar jautienos, gardinamas kuminu, saldžiosiomis paprikomis, svogūnais, žaliosiomis alyvuogėmis, kietai virtais kiaušiniais, kartais net bulvėmis. Empanados kepamos arba verdamos karštuose riebaluose.
Na, o Brazilijoje empanados vadinamos pastel. Labai panašios į tradicines empanadas, tačiau šios ruošiamos iš šiek tiek trapesnės tešlos. Dažniausiai jos verdamos karštuose riebaluose. Namuose ruošiamos braziliškos empanados būna vos kelių centimetrų dydžio, formuojamos kaip pusmėnuliukai. O parduotuvėse ir kavinėse pardavinėjami šie kimštiniai pyragėliai yra kur kas didesni, nors taip pat brazilų valgomos kaip užkandis. Pastel įdarui dažnai naudojama mocarela, vištiena, jautiena, kiauliena, pica, krevetės. Taip pat ruošiamos ir saldžiosios pastel, kurios įdaromos, pavyzdžiui, brigadeiro saldainių mase.
Čilėje empanados gali būti įdaromos įvairiausiais įdarais, tačiau išskiriami trys patys populiariausieji. Pirmasis – su jautiena, svogūnais, razinomis, juodosiomis alyvuogėmis ir kietai virtais kiaušiniais. Antrasis – su jūrų gėrybėmis. Trečiasis – su įvairiais sūriais.
Štai Meksikoje šie kimštiniai pyragėliai neretai patiekiami kaip saldūs pusryčiai – dažniausiai jiems naudojami įvairūs saldūs įdarai (pvz.: moliūgai, saldžiosios bulvės, džemai, kremai ar įvairių vaisių įdarai).
Šalių, kurios galėtų pasigirti unikaliomis savo empanadomis su skirtingais įdarais bei gaminimo ir patiekimo formomis, iš tiesų yra labai daug: Bolivija, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Maldyvai, Indonezija, Jamaika, Meksika, Peru, Filipinai, Jungtinės Valstijos ir kt. Keliaudami po platųjį pasaulį, galite paragauti itin daug rūšių ir skonių – skirtingų, tačiau kažkuo panašių – empanadų. Arba galite degustuoti ir savo namuose, vis išbandydamos naujus įdarus, naujus skonius, neragautus derinius. Galiausiai tai yra patiekalas, kurio recepto tikrai nereikia sekti aklai. Improvizuokite, žaiskite ir atraskite skaniausias savo empanadas!
Empanadas ruošė, ragavo ir aprašė Asta Černė
DĖMESIO! Kviečiame dalyvauti RECEPTŲ KONKURSE „Šventinis patiekalas, kuriuo didžiuojasi mūsų šeima“ ir laimėti puikių prizų!