Vėlų trečiadienio vakarą Lietuvą pasiekė žinia, kad Italijoje, eidamas 72-uosius metus, mirė garsus teatro režisierius Rimas Tuminas. Menininkas mirė po dešimtmetį trukusios kovos su plaučių vėžiu.
Pasak Maskvos Vachtangovo teatro, kuriame R.Tuminas dirbo meno vadovu iki 2022 metų kovo, direktoriaus Kirilo Kroko, režisierius mirė vienoje iš Italijos klinikų reanimacijos palatoje.
Anot jo, neseniai R.Tuminas su žmona ir dukra darbo reikalais keliavo į Italiją, tačiau po skrydžio atsidūrė ligoninėje.
Nors iš pradžių režisieriau savijauta buvo nebloga, tačiau antradienį, trukus kraujo krešuliui plaučiuose, jo būklė smarkiai pablogėjo, o kovo 6 d. vakare R.Tuminas mirė.
Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. R.Tuminas repetavo A.Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti rugpjūtį Šanchajuje.
Nors tikslios informacijos apie laidotuvės dar nėra, tačiau 15min žiniomis atsisveikinimas su režisieriumi turėtų vykti jo įkurtame Vilniaus Mažajame teatre.
Plaučių vėžys R.Tuminui buvo diagnozuotas 2014 m.
Kaip anksčiau yra pasakojęs Vachtangovo teatro direktorius Kirilas Krokas, sužinojęs apie ligą R.Tuminas ir toliau aktyviai dirbo, gydėsi, tačiau ir baiminosi dėl tolimesnės jos eigos.
„Jis man sakė: „Kirilai, tai ne angina. Tai vėžys. Ir gydytojas liepė man pasitikrinti. Bet jei tai gerklėje, tai tiesiogine prasme po šešių mėnesių gali atsidurti plaučiuose. O jei tai plaučiuose, supranti, kad žmonės su šia diagnoze gyvena ne ilgiau kaip trejus ar ketverius metus“, – R.Tumino anksčiau pasakyti žodžius atpasakojo jo buvęs kolega.
Teatro kritikas Vaidas Jauniškis R.Tuminą įvardijo viena iš keturių kolonų, ant kurių ir laikosi režisūrinio, metaforinio, poetinio Lietuvos teatro rūmas.
Režisierius Oskaras Koršunovas apie R.Tuminą teigė, kad „išėjo didis teatro režisierius, kuris buvo vienas pagrindinių kūrėjų lietuviško teatrinio fenomeno, to reiškinio, kursi tapo garsus visame pasaulyje, kuris padarė didelę įtaką apskritai lietuviškam teatrui, kuris kūrė savo mokyklą teatro, savo mokinius, buvo idealistas ir humanistas teatre“.
