Psichologija padeda geriau suprasti savo ir aplinkinių elgesį, mąstymą ir kaip į tai reaguoti. Siūlome patarimų, pasiremtų „Psychology Today“ įžvalgomis ir įvairiais tyrimais, kaip galima įtraukti psichologiją į savo socialinį gyvenimą. Tai ne manipuliacija, o būdas siekti tikslų ir pakreipti situaciją taip, kaip norime.
Pirmos ir paskutinės detalės
Įdomus dalykas: žmonės labiausiai įsimena pirmą ir paskutinį dalykus, kuriuos jūs padarote, taigi svarbu ne tik padaryti gerą pirmą įspūdį, bet ir jį gerai užbaigti. O vidurys nėra toks reikšmingas.
Žmonės labiausiai įsimena pirmą ir paskutinį dalykus, kuriuos jūs padarote.
Tai viena labiausiai ištirtų temų psichologijos moksle. Teigiama, kad labai stiprų poveikį aplinkiniams galima padaryti palikus gerą pradžios ir pabaigos įspūdį. Ir apskritai tai, kas nutinka pirmiausiai ir kas – pabaigoje, žmonių atmintyje ilgiausiai išlieka.
Kaip pasinaudoti šiomis žiniomis? Tarkime, einate į darbo pokalbį, pirmą pasimatymą, turite verslo susitikimą, o gal kažkam norite palikti gerą įspūdį. Įeikite su trenksmu (netiesiogiai) – taip, kad jus pastebėtų ir įsimintų, ir pabaikite aukšta nata. Jei esate vakarėlyje, tai galėtų būti išėjimas iš jo pačiame įkarštyje, bet taip, kad aplinkiniai tai pastebėtų.
Jeigu pasimatymas, verslo susitikimas, darbo pokalbis ir pan. nevyko labai sklandžiai, žmonės gali to ir neprisiminti, jei viską gražiai pabaigsite.
Mažiau skatinimo
Turbūt nuskambės keistai, bet jei norite, kad kas nors ką nors padarytų ir netgi galvotų, kad tai buvo visai įdomu, neskatinkite jų dovanomis, premijomis, paslaugomis ir kt.
Daug tyrimų parodė, kad jei žmogus paprašo kitų padaryti ką nors sunkaus ar nuobodaus ir pasiūlo kokį nors paskatinimą už tai, nesulaukia tokio atsako ir entuziazmo, kokio norėtų. Pastebėta, kad jei žmogus neskatinamas padaryti ką nors vardan to, kad kažką gautų, jis jaučiasi daug geriau, nei tas, kurį skatino. Tai susiję su psichologiniu mąstymu, kad jei kažką sunkaus atlikote, bet negavote jokio apdovanojimo, pajuntate diskomfortą ir pradedate galvoti, kad tikriausiai jums buvo malonu tą darbą daryti. Kitaip koks buvo tikslas?
Taip nesąmoningai perprogramuojamos smegenys ir žmogus pats save įtikina, kad buvo visai neblogai.
Duokite laiko apgalvoti atsakymui
Daugeliui dalykų, kuriuos darome gyvenime, įtaką daro gebėjimas interpretuoti ir prisitaikyti prie socialinių aplinkybių. Įdomu tai, kad socialinis spaudimas yra vienas tų svarbiausių veiksnių, kurie lemia, kaip žmonės elgiasi.
Jeigu pokalbis yra sudėtingas, neaiški jo baigtis, tikslas ar pašnekovas ne itin nori kalbėti, jei jaučiate / matote, kad žmogus tik iš dalies atsako į jūsų užduodamus klausimus ar nereaguoja į tai, ką sakote, tiesiog patylėkite, bet tuo metu palaikykite akių kontaktą.
Iš vienos pusės, taip sukursite nemalonią įtampą, kurią pašnekovui norėsis nutraukti pradedant kalbėti. Žmonės, pajutę tylą, jaučiasi švelniai spaudžiami, tai yra nemalonu ir todėl pradeda šnekėti. Juk ir kelių žmonių kompanijoje, jei kelioms sekundėms įsivyrauja tyla, paprastai bent vienas iš narių pradeda šnekėti bet ką, kad tik nebūtų tos nemalonios situacijos.
Iš kitos pusės, gal jūs neduodate laiko žmogui apgalvoti atsakymo? Jei tik beriate informaciją ir/ar klausimus neduodami įsiterpti, žmogus nesugeba suformuluoti savo atsakymo ir jo išsakyti. Uždavę klausimą, palikite laiko ir atsakymui.
Ant jūsų rėkia? Reaguokite ramiai
Rėkiantį žmogų trikdo kito ramybė – pradžioje netgi gali labiau susinervinti, tačiau vėliau pasidarys gėda dėl savo elgesio.
Kai žmogus ant jūsų pyksta ar net rėkia, stenkitės išlikti ramūs. Pirmiausia todėl, kad du rėkiantys žmonės nieko nepasieks ir neišsiaiškins. O antra, rėkiantį žmogų trikdo kito ramybė – pradžioje netgi gali labiau susinervinti, tačiau vėliau pasidarys gėda ir supras, kad viską išsakyti galėjo ramesniu tonu.
Galbūt ir jūs esate susidūrę su situacija, kai išreiškiate pyktį kitam žmogui, tikitės, kad ir jis netylės, o jis reaguoja ramiai ar net šaltai. Jausmas – labai nemalonus, nes atrodo, kad kito žmogaus ta situacija visiškai nejaudina ir jis geba geriau valdyti emocijas nei jūs.
Jeigu esate dėl ko nors kalti ir žmogus ant jūsų rėkia, ramiai atsiprašykite ir pripažinkite kaltę, o ne berkite kaltinimus ar pasiteisinimus. Atsiprašyti reikia, nes jeigu tik tylėsite ir būsite ramūs, žmogus liks įskaudintas. O jei rėkia be reikalo (kartais išsiliejama ant pirmo pasitaikiusio ar pyktis būna neadekvatus), juo labiau derėtų išlikti ramiems – tam, kad pašnekovas pasijustų nepatogiai dėl savo elgesio.
Apsimeskite, kad jums smagu
Situacija gali pasirodyti ne iš lengvųjų, bet jei norite būti laimingesni ar tokie atrodyti aplinkiniams, daugiau šypsokitės. Net jei nelabai norisi. Tai iš dalies padeda įtikinti smegenis, kad iš tiesų esate laimingi.
Tai yra kognityvinis disonansas, smegenyse kylantis konfliktas. Mes esame linkę jaustis nesmagiai, kai mūsų mintys nesutampa su elgesiu.
Šypsantis daug lengviau įtikinti smegenis, kad gerai jaučiamės, negu liūdint ar pykstant, būnant susiraukus ir bandant save įtikinti, kad viskas gerai. Todėl kartais teks šiek tiek apsimesti, kad iš tiesų pagerėtų.