Ne pirmą dešimtmetį daug kalbama apie tai, kad norint, jog kas nors žmogų pamiltų, pirmiausia tas žmogus turi mylėti save, priimti tokį, koks yra. Tuomet jis labiau pasitiki savimi, moka priimti meilę ir pats mylėti. Tai tiesa, tačiau net tais atvejais, kai negebama savęs nuoširdžiai mylėti ir pasitikėti savimi, galima sukurti darnų ryšį. Tik svarbu būti gailestingam sau.
Manoma, kad norint sukurti ilgalaikius sveikus santykius, ypač romantiškus, žmonės turi tikėti, kad jie gali būti mylimi, kad yra verti meilės. Tam reikia mylėti save. Jei taip ir yra – nuostabu, tačiau ne kiekvienas taip pasitiki savimi. Ir tai nereiškia, kad toks žmogus nenusipelno meilės ar negeba palaikyti santykių.
„N“ tyrimų buvo atlikta ir aprašyta apie tai, kokią didelę įtaką santykiams turi pasitikėjimas savimi. Tikint savimi, labiau pasitikima ir kitais žmonėmis. Tai galioja ne tik romantiškiems santykiams, bet ir santykiams su tėvais, draugais, bendramoksliais, netgi kolegomis.
Bet iš kitos pusės, net jei žmogus nelabai pasitiki savimi ir (dar) nesugebėjo savęs pamilti, tai netrukdo jam kurti santykių su kitais žmonėmis.
Mokslininkai jau kuri laiką tyrinėja ir visiškai kitokį savęs mylėjimo būdą, rašo „Psychology Today“. Tai savigaila, užuojauta sau, naudojama kaip alternatyva (pasi)tikėjimui savimi. Ji irgi gali pagerinti santykius, nesvarbu, apie kokios rūšies santykius kalbame.
Kalbama apie žvelgimą į save, įskaitant savo ydas, su gerumu, ir gebėjimą save priimti tokį, koks esi, nebandant kažko pakeisti.
Tai yra ne tokia savigaila, apie kokią galbūt pagalvojote, kuomet žmogus sriūbauja ir gailisi savęs ir savo „apverktino gyvenimo“. Tokiais atvejais žmogus gali linkti į depresiją, nieko nesiekti gyvenime, nes galvoja, kad yra nevykėlis ir vis tiek nepasiseks.
Šiuo atveju kalbama apie žvelgimą į save, įskaitant savo ydas, su gerumu ir gebėjimą save priimti tokį, koks esi, nesusikoncentravus į tai neigiamai, nebandant kažko pakeisti. Net jei savęs nemyli ar nepasižymi dideliu pasitikėjimu savimi.
Tai kažkuo panašu į dabar itin populiarią sąmoningumo, dėmesingo įsisamoninimo meditaciją, kuri moko žmones priimti dabartį, savo jausmus ir būseną, nebandant to vertinti, pakeisti, o tiesiog pagalvojant apie tai ir paleidžiant tas mintis.
Tokia užuojauta sau reikalinga teigiamam psichologiniam funkcionavimui. Tai kartu yra ir suvokimas, kad net jei kažkas blogai, pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie taip pat yra atsidūrę panašioje situacijoje, su panašiais jausmais. Ir kad jie tai išgyveno!
Tai padeda jaustis geriau, optimistiškiau, jausti pasitenkinimą gyvenimu. Viso to žmonės nepatiria, jei nuolat save baudžia, smerkia už ką nors. Taigi labai svarbus yra atleidimo sau už netobulumą, tikrus ar tariamus trūkumus momentas.
JAV psichologės Kristin D. Neff ir S. Natasha Beretvas ištyrė 104 poras ir nustatė, kad tie, kurie yra atlaidesni sau, su antrąja puse elgiasi geriau – labiau jais rūpinasi, palaiko, mažiau kontroliuoja, nenaudoja verbalinės agresijos.
Tų porų, kurių bent vienas iš narių yra atlaidesnis, gailestingesnis sau, santykiai yra darnesni, nei tų porų, kurių nei vienas iš narių nepasižymi šiuo bruožu.