„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų, reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties“, – sako psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, savo knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio“ labai taikliai perteikiantis opiausias šiuolaikinių moterų problemas.
Grožio peilis ir dietos problemų neišsprendžia
Man 32-eji. Nesu patenkinta savo išvaizda. Manau, plastinė operacija yra tas išsigelbėjimas, kuris padėtų vėl pasijusti laimingai, patenkintai savo kūnu. Ketinu darytis plastinę operaciją. Nuolat laikausi dietų, tačiau labai sunku su metais ir po gimdymo išsaugoti liekną figūrą. Pastebėjau, kad ilgainiui tas tobulybės siekimas virsta manija. Nebegaliu kontroliuoti savęs, tiesiog kažkas viduje įsakinėja, kad turiu išlikti graži, patraukli savo vyrui, nebūti prastesnė nei mano draugės – verslininkų žmonos. Justina
Gražaus kūno kultas nuo žmonijos istorijos pradžios gerokai pakito. Užtenka pažiūrėti į neolito veneras: ryškiausiai pavaizduotos tos jų kūno dalys, kurios svarbiausios vaisingumui, – klubai ir krūtys. O mūsų mados šou podiumais žengia tik kojos ir galva, per vidurį nieko nelikę. Kaip čia neprisiminsi priežodžio „skūra, rūra ir guzikas“.
Visiškai akivaizdu, kad toks kūno įvaizdis, kokį kaip idealą demonstruoja žiniasklaidos priemonės pastaruosius 50–60 metų, visiškai netinka giminei pratęsti. Jis biologinei užduočiai neskirtas, ir merginos augdamos atsiduria tarp kūjo ir priekalo: tarp gamtiškų, natūralių – santykinai, bet vis dėlto natūralių – tendencijų pasiruošti gimdymui ir kultūrinio bei aplinkos spaudimo atitikti tam tikrą šio laiko idealą. Ir prasideda tokios bėdos kaip anoreksija, bulimija, liekninimasis.
Nebūtinai visada susergama anoreksija, bet iš atliktų tyrimų matyti, kad visos merginos ir moterys, kurios liekninasi, galiausiai tampa per storos savo amžiaus grupėje. Iš tų, kurios metė svorį, anoreksija suserga keturgubai daugiau nei iš tų, kurios nebandė to daryti.
Tokią kainą merginos ir moterys sumoka už rūpinimąsi savo kūnu – tariamą rūpinimąsi, nes mūsų kultūroje, manau, kol kas neatrasti saugūs būdai, kaip moteriai įvertinti savo kūną be šių žalingų priemonių.
Viena problema – kūno puoselėjimas iki suaugant ir galimi klystkeliai, kurių netrūksta. Antras dalykas – kaip moterys elgiasi su savo kūnu, kai jau tampa suaugusios. Ir čia esama daug, drįsčiau sakyti, gyvenimo paspęstų spąstų.
Grožis ir laimė – du skirtingi dalykai
Kai moteris dėl kokių nors priežasčių pradeda savo kūno nemėgti, jo nevertinti, kyla visiško savęs sumenkinimo, nuvertinimo jausmas. Ir tai ateityje sukelia begalę problemų.
Kita medalio pusė – per didelis savo kūno sureikšminimas ir vertinimas. Kai moteriai atrodo, kad ji yra tik fizinis kūnas ir niekas daugiau, ima juo nepaprastai rūpintis.
Mane apstulbino viena reklama mūsų lietuviškos parduotuvės lange: „Grožis – tai laimės pažadas.“ Toks požiūris yra absoliuti iliuzija ir visiškas nesuvokimas, kas yra laimė.
Tiek metų dirbdamas psichoterapeutu labai aiškiai suvokiau, kad grožis nieko nežada, jis nieko nesuteikia, išskyrus situaciją, kad naudojantis grožiu bandoma surasti laimę (o iš tikrųjų ji glūdi visai kitur). Ir tai sukelia daugybę įvairiausių pasekmių.
Pavyzdžiui, daugumai kosmetinės chirurgijos operacijų moterys ryžtasi vildamosi, kad būtent išvaizdos pokyčiai joms atneš laimę. O iš tikrųjų tyrimų rezultatai parodė, kad psichologiniai moterų lūkesčiai, kurie visada būna susiję su būsima operacija, galų gale baigiasi niekuo, kitaip tariant, nesuteikia taip trokštos laimės. Be to, labai dažnai grožio operacijoms pasiryžusios moterys mano, kad tobulina save kaip asmenybę.
Iš tikrųjų, patobulėjus kūnui, gali patobulėti ir vidinis Aš. Bet užmirštama, kad viskas gali tik dar labiau pablogėti. Po operacijos moterys gali nusivilti savimi, nes, kad ir kokios gražios jos tapo, santykiai liko tokie pat. Taigi plastinė operacija problemų neišsprendžia.
Meilės trikampis, arba apie neištikimybę
Santuokoje gyvename jau 12 metų. Įtariu, kad mano sutuoktinis yra neištikimas, tačiau vis dar neturiu įrodymų. Tiesa, santykiai jau kurį laiką gerokai atvėsę, tačiau maniau, kad tai tik viena iš vedybinio gyvenimo krizių. Kokie signalai išduoda, kad vyras suka į kairę? Ar geriau laukti, kol jis pats ką nors pasakys, ar iškvosti nedelsiant? Nežinau, ar sugebėsiu jam atleisti, jei tai bus tiesa. Nenoriu žemintis. Patarkite, kaip elgtis. Gal ir man susirasti meilužį?.. Jūratė
Viena pagrindinių problemų, su kuria man kaip psichoterapeutui tenka dirbti, yra neištikimybė. Įdomu tai, kad kai pas mane ateina konsultuotis žmogus, kuris kenčia dėl antrosios pusės neištikimybės, nebūtinai reiškia, kad toje šeimoje neištikimas yra tik vienas asmuo. Tas, kuris kenčia ir kreipiasi dėl mylimo žmogaus neištikimybės, kartais ir pats būna neištikimas, bet dėl to jam lengviau nepasidaro.
Pusiau juokais galime prisiminti įdomią vienos Afrikos genties tradiciją. Jeigu vyras būna neištikimas pirmą kartą, baudžiama meilužė. Jei žmoną išduoda antrą kartą, baudžiamas jis pats, o jeigu trečią kartą – baudžiama jo žmona. Gali būti, kad tokį paprotį padiktavo nemaža išmintis.
Vyrai dažnai mano, kad sulaužydami ištikimybės priesaiką nieko bloga nedaro – jie tik pažaidžia ir pasilinksmina. Bet tokios „linksmybės“ visada sukelia daug skaudžių padarinių.
Vyrai ir moterys labai skirtingai išgyvena neištikimybės periodus ar situacijas. Mūsų kultūroje savo neištikimybę vyrai yra linkę labai sumenkinti, laikyti beveik nereikšminga aplinkybe. Žinoma, ne visi – nemaža dalis vyrų suvokia, kad būdami neištikimi jie ir patys sau kenkia, ir dėl tokio poelgio kenčia jų šeima, kurios jie visai nesiruošia palikti.
Vyrai dažnai mano, kad sulaužydami ištikimybės priesaiką nieko bloga nedaro – jie tik pažaidžia ir pasilinksmina. Bet tokios „linksmybės“ visada sukelia daug skaudžių padarinių. Jų kyla ir dėl to trečio žmogaus, kuris priklauso šiam meilės trikampiui, ir dėl sąžinės graužaties, ir dar dėl daugybės kitų dalykų, kurie, išaiškėjus partnerio neištikimybei, pakeičia dviejų kartu gyvenančių žmonių santykius.
Neištikimybės ženklai
Aptarkime moters, kuriai yra neištikimas jos vyras, padėtį. Pirmiausia ji pradeda šį faktą suvokti – tai nėra sunku, nes neištikimybę rodo daug nežodinių signalų.
Tai įprastų prisilietimų nebuvimas, sekso pasikeitimas – iki tol nebuvusių, naujų, gal ir malonių dalykų atsiradimas, bet tie dalykai netikėti. Tai iš karto kelia įtarimą, ir protinga moteris gana greitai supranta, kad kažkas yra ne taip. Tada jai tenka apsispręsti, kaip elgtis: pradėti apie tai šnekėti ir pasidalyti dvejonėmis ar palaukti, kad vyras galbūt pats kaip nors praneš, kas vyksta.
Žinoma, sunku pasakyti, ką verta ir ko neverta daryti susiklosčius konkrečiai situacijai. Šiais laikais viena dažniausių situacijų, paskatinančių santykių aiškinimąsi, – į dienos šviesą iškilusi mobiliajame telefone esanti informacija. Tiesiog „netyčia“ peržvelgiamos žinutės ar telefonų numeriai, kuriais partneris dažniau skambina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: „Stiprieji mano, kad viską gali išspręsti patys. Tai netiesa“
Arba štai tokia įprasta situacija: vyras, atsiliepęs telefonu, pasišalina neva dėl verslo reikalų, bet pasišalinęs šnekasi kažkaip labai neversliškai – pagal intonaciją galima suprasti. Arba jį sutrikdo į mobilųjį telefoną atėjusi žinutė. Žodžiu, daugybė niuansėlių leidžia tiksliai pajusti, kad vyras yra neištikimas. Ir tada jau turbūt reikėtų nebetylėti, nes yla išlindo iš maišo. Kai tapo akivaizdu, kad abu partneriai puikiai supranta, kas iš tikrųjų vyksta, moteriai nebeverta slėpti dvejonių.
Be abejo, susiklosčius panašiai situacijai, kiekviena moteris pasirenka savą strategiją. Tačiau, be neištikimybės fakto, neretai kyla ir kitų blogybių: vyras dėl graužiančios sąžinės pradeda gerti, beatodairiškai leisti pinigus, lošti, itin pavojingai vairuoti automobilį ir t. t. Toks vyro elgesys kelia pavojų ne tik jam pačiam, bet ir visai šeimai. Tada neišvengiamai ateina laikas, kai pradedama apie tai šnekėti.
Nėra prasmės kalbėti apie tai, ar ta kita moteris iš tikrųjų yra geresnė, blogesnė ar visai tokia pati. Tiesiog reikia sau pasakyti, kad vyras susirado kitą moterį, kuri jam kompensuoja tai, ko jis negalėjo (ar nenorėjo) gauti namuose.
Suprantama, toks pokalbis labai skaudus abiem, bet pirmiausia – moteriai, nes ji mano, kad vyras susirado už ją geresnę. Tačiau nėra jokios prasmės kalbėti apie tai, ar ta kita moteris iš tikrųjų yra geresnė, blogesnė ar visai tokia pati. Tiesiog reikia sau pasakyti, kad vyras susirado kitą moterį, kuri jam kompensuoja tai, ko jis negalėjo (ar nenorėjo) gauti namuose. Tai gali būti seksas, atjauta, pokalbiai, kurių galbūt jam labai trūko.
Natūralu, kad žmona iš tikrųjų pasijunta labai pažeminta. Juk tam vyrui ji skyrė didelę savo gyvenimo dalį, turbūt dėl jo atsisakė kokių nors galimybių nusprendusi, kad atsidės šeimai, o jis turėjo laisvas rankas įgyvendinti savo galimybes. Tuomet natūraliai tarp vyro ir žmonos atsiranda daug pykčio. Klaidinga manyti, kad galima paprastai išgyventi neištikimybę, taip, tarsi nieko labai svarbaus nebūtų atsitikę. To be skaudžių pasekmių išgyventi neįmanoma.
Mintys iš knygos „Žvilgsnis iš veidrodžio“
- Statistika aiškiai rodo, kad jeigu ištikimybę sulaužęs vyras palieka šeimą, labai dažnu atveju jis nelieka su ta moterimi, dėl kurios iširo jo šeima. T. y. tas vyras neatitenka nei žmonai, nei meilužei.
- Dažnai vyras meilužę laiko santykių griovike ir kaltina, kad sugriuvo jo šeima. Taigi abi jo moterys lieka prie suskilusios geldos.
- Nemaža dalis neištikimų vyrų galų gale sugrįžta į šeimą. Tuomet moteriai kyla dilema, ar atleisti jo klaidą. Vienas pagrindinių dalykų, suteikiančių jėgų iš tikrųjų atleisti ir nesijausti, kad žeminiesi, yra suvokimas, kad atleidžia tas, kuris yra išmintingesnis.
- Atleidimas – tai ne pažeminimas, o išmintingas žingsnis: mes atleidžiame kitam žmogui, kad abu geriau gyventume. Tačiau atleidimas už padarytą veiksmą vis dėlto nėra leidimas toliau daryti tuos pačius veiksmus. Ir turbūt tai irgi reikėtų labai atvirai aptarti – tai, kas po stalu, ištraukti ant stalo.
- Nuo tos akimirkos, kai žmonės vienas kitą pamilsta, jų ryšys nebus visą likusį gyvenimą toks pat. Ryšį reikia kasdien kurti.
- Moteris ieško kito vyro dažniausiai tada, kai jos pačios vyras ją kokiu nors požiūriu nuvilia, žemina, ignoruoja, netiesiogine prasme pameta, t. y. pasineria į darbą ar į kitokią veiklą ir jo nuolat nėra namie. Tuomet pradedama ieškoti kažko, kas primintų į praeitį nuėjusias romantiškas, gražias dienas – pakilaus išgyvenimo.
- Kitas motyvas moteriai būti neištikimai – pajutus amžiaus tėkmę, kai ji supranta, kad artėja senatvė. Jai atėjus galimybės sulaukti romantiškų nuotykių greičiausiai bus išvis niekinės, tad moteris karštligiškai bando pagauti paskutines progas.