Maisto kultūros spragos tėvų sąmonėje ir tinkami darželinukų valgymo įpročiai

Vaikai / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-10-20 09:52
Įsivaizduokite, kad nuo šiandien kardinaliai pasikeičia jūsų mitybos įpročiai: tris kartus per dieną valgote šviežią tą dieną pagamintą šiltą maistą, jūsų patiekalų porcijos nedidelės, tačiau subalansuotos, kupinos jums reikiamų baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Be to, jūs valgote ne tik sveikatai palankų maistą, bet tai darote neskubėdami, šnekučiuodamiesi prie stalo kartu su visa šeima, o jūsų pietūs arba vakarienė užtrunka mažiausiai 2 valandas.

Šiandien beveik 70 proc. lietuvių tokia maisto kultūra primena mažų mažiausiai ištrauką iš fantastų parašyto romano, tačiau ar nenorėtumėte, kad taip valgytų bent jau jūsų vaikai?

Apie subalansuotą mitybą, maisto kultūros spragas tėvų sąmonėje ir tinkamus darželinukų valgymo įpročius pasakoja VŠĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

– Kaip vertinate šiandieninę situaciją darželiuose? Juk dažnai girdime, kaip tėvai reiškia susirūpinimą vaikų mityba darželiuose.

– Kiekvienas norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, o paklausus, ką daryti, kad taip būtų, tikriausiai daugelis įvardytume – sveiką mitybą. Kol vaikas būna namuose tėvai kontroliuoja jo mitybą savo nuožiūra, bet pradėjus lankyti darželį, daugeliui kyla klausimas, ar tinkamai bus pasirūpinta vaiko mityba?

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Dažnu atveju ikimokyklinio ugdymo įstaigoje randama daugiau teigiamų mitybos aspektų nei namuose. Visuomenė dažnai įsivaizduoja, kad darželiuose vaikų maitinimas yra labai prastas, tačiau tai – ne visai tiesa. Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę tris kartus per dieną valgyti šviežią šiltą maistą, kai tuo tarpu kai kuriose kitose Europos valstybėse darželiuose tenkinamasi atsineštais tėvų suteptais sumuštiniais, mikrobangų krosnelėje pašildytu patiekalu ar atšildytais pusgaminiais.

Be to, mūsų šalyje sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, tausojantys patiekalai, t. y. virti vandenyje, troškinti, pagaminti konvekcinėje krosnelėje, sudaro ne mažiau kaip pusę į pietų valgiaraštį įtrauktų karštųjų pietų patiekalų.

– Kaip tėvai įsivaizduoja, ką turėtų ar ko neturėtų valgyti jų vaikai?

– Tėvai nori, kad vaikai darželiuose valgytų kuo įvairesnį maistą, kad patiekalai būtų patraukliai pateikti, juk kartais vaikui tereikia įdomios istorijos apie tą patiekalą ar, kad jis būtų gražiai paserviruotas, žadintų apetitą.

Tėvai pageidauja, kad vaikai valgytų daugiau vaisių ir daržovių, o reikiamos kalorijos racione neatsirastų vien tik batono ar duonos riekelių forma, kurios patiekiamos beveik prie kiekvieno patiekalo. Nemažai tėvų net sutiktų, kad įkainis už vaikų maitinimą būtų padidintas, kad tik vaikų maitinimas būtų sveikatai palankesnis, subalansuotas.

– Kaip žinoma, maitinimas darželiuose nepriklauso vien tik nuo tėvų norų ar pageidavimų. Kas nulemia tai, kad situacija darželiuose iš esmės nesikeičia?

– Darželinukams trūksta maisto įvairovės ir tai daugiausia lemia nepakankamas finansavimas, todėl darželiai stengiasi bent jau atitikti privalomus reikalavimus. Tiesa ir ta, kad maitinimo įpročiai darželiuose likę nuo Tarybinių laikų, racione vyrauja patiekalai iš bulvių, miltų.

Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos prieš 16 metų t. y. 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“. Tada vaikų antsvoris, nutukimas ir kitos sveikatos problemos nebuvo tokios aktualios kaip šiandien, nebuvo tokio gausaus sveikatai nepalankių maisto produktų pasirinkimo, nebuvo taip stipriai pažengusios maisto gaminimo technologijos ir kiti aspektai.

Dabar situacija smarkiai pasikeitė, taigi, turi keistis ir šiuo metu galiojantys dokumentai, kuriuose aprašytos mitybos normos, taip pat darželių personalo ir tėvų požiūris į sveikatai palankią mitybą.

– Vaikai savo mitybos patys kontroliuoti negali, bet ar visada jų tėvai ir darželio personalas žino, kokia yra sveikatai palanki mityba?

Dažnai vaikydamiesi mados valgyti tik ekologiškus produktus arba nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių ar kitų produktų, ir rinkdamiesi tuos, kurių netoleruoja mūsų organizmas, sau kenkiame.

– Pirmiausia, reikėtų kreipti dėmesį į tėvų ir darželio personalo švietimą, nes žmonėms tikrai trūksta žinių. Žmonės gaudami daug informacijos apie mitybą, dažnai joje pasimeta ir nesugeba atsirinkti, kas iš tiesų yra svarbu, į ką atkreipti dėmesį renkantis produktus, kaip sveikiau gaminti patiekalus.

Antra, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip organizmas toleruoja tam tikrus maisto produktus. Dažnai vaikydamiesi mados valgyti tik ekologiškus produktus arba nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių ar kitų produktų, ir rinkdamiesi tuos, kurių netoleruoja mūsų organizmas, sau kenkiame.

Taip nutinka dėl to, kad nesugebame tinkamai įvertinti organizmo siunčiamų signalų. Pilvo pūtimu, bėrimais įvairiose kūno vietose, sustojusiu skrandžiu mums kūnas sako, kad vienas ar kitas maistas mums netinka, bet ne visi sugebame tuos signalus suprasti. Kiekvienas žmogus turėtų save stebėti.

– Jūsų įkurta viešoji įstaiga „Tikra mityba“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendina projektą „Sveikatai palankūs“. Ko siekiate įgyvendindami tokią iniciatyvą?

– Sveikatai palankaus vaikų maitinimo tikslas – ne tik visuomenei pateikti maisto produktus, kurie užtikrintų vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, kad tik jie būtų sotūs, bet tokia mityba palaikytų jų sveikatą ir padėtų suformuoti sveikos mitybos įpročius visam gyvenimui.

Siekiame supažindinti vaikus, jų tėvelius ir darželių vadovybę su sveikos mitybos principais, juos pritaikyti darželių valgiaraštyje, įskiepyti vaikams jų organizmui naudingus valgymo įpročius, paaiškinti apie maisto netoleravimą ir alergijas bei kaip pritaikyti maitinimą tokiems vaikams.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai