Besiruošdama į Seulą (Pietų Korėja) nesitvėriau savo kailyje galvodama apie tai, kokį gatvės stilių išvysiu ten. Savo nuostabai, skirtingai nei japoniškas su savo harajuku ir fantastiniais elementais, Seule ryški buvo viena tendencija: minimalizmas ir dešimtojo dešimtmečio gatvės stilius. Tai yra – minimalistinės suknelės ir mini palaidinės, languoti marškiniai ir apatinukus primenančios suknelės, dėvimos ant trikotažinių marškinėlių.
Mano močiutė tas sukneles vadina „kombinukais“ – dėvimais po suknelėmis, kad šios nekibtų ir nesielektrintų, na ir iš padorumo. Ir tikrai, tos suknelės primena minkštai krintančius, atlasinius, su nėriniais ar be, ant plonyčių petnešėlių apatinukus. Minimalizmas – tarsi tiesiogine prasme, apatiniams drabužiams tampant viršutiniais. Tačiau skirtingai nei niūrus ir avangardiškas japoniškasis minimalizmas, apatinių minimalizmas yra jausmingas ir seksualus.
Tikroji apatinės – šilkinės, medvilninės, lininės – suknelės paskirtis (angl. chemise) istorijoje buvo skirti sugerti prakaitą ir tarnauti tarsi apsauginiam sluoksniui tarp kūno ir viršutinio drabužio, kurio dažnai skalbti nebuvo galimybės, nuo viduramžių iki Regentystės. Nuo XIX a. pradžios apatinės suknelės buvo vienintelis reguliariai skalbiamas drabužis.
Jeigu atsigręžtume į XX a. pabaigos madą, kuri, bendrame kontekste gana blanki – išskyrus to laikotarpio gatvės stilių, kuris niekada nebūna blankus: dešimtąjame dešimtmetyje karaliavo grunge ir Courtney Love.
Grunge buvo protestas prieš snobišką, blizgančią, elitistinę madą – padėvėtų, pigiausių, nudriskusių ir specialiai netvarkingų drabužių stilius, kurį populiariu padarė a.a. Kourtas Cobainas su savo mylimąja Courtney Love ir jų įkvėptas Marcas Jacobsas. Visi, garbinę „Nirvana“, „Garbage“, „Aerosmith“, „The Hole“, „Cranberries“, „Bjork“ ir kitas dešimtojo dešimtmečio roko grupes, kurios formavo to laikmečio estetinį skonį, jokiu būdu negalėjo rodyti nė menkiausio intereso oficialiąja, t.y. podiumo mada. Būti madingu buvo nemadinga.
Ir niekas taip gerai nemokėjo dėvėti apatinių suknelių nei Love: su pasišiaušusiais kaltūnais, vyno spalvos lūpdažiais, suplėšytom tinklinėm pėdkelnėm ir docmartensais ji buvo tikra grunge princesė. Dešimtąjame dešimtmety apatinių tendencija buvo viena aktualiausių, o suknelė-apatinukas tapo tos mados simboliu – 2016-aisiais ji plevena visur.
Nors grunge madoje šmėžuoja jau keletą metų, tačiau šiais metais dešimtojo dešimtmečio gatvės mados idėjos patinka daugeliui dizainerių – „Givenchy“, „Calvin Klein“, „Balenciaga“, „Alexander Wang“, „Hedi Slimane“. Grunge tapo maištingų sielų klasika.
Šiuolaikinė suknelė-apatinukas nebūtinai turi būti atlasinė, kuri, kaip ir pižaminė tendencija labiau priklauso vakarui – viskozės, liocelio ar kitų gerai krintančių audinių atrodys taip pat puikiai. Ji yra toks keistai universalus daiktas:
1. Per karščius ją dėvėkite vieną, su konversais, aulinukais ar įsispiriamomis kurpėmis.
2. Kasdieniškai atrodysite pasivilkusios palaidinę ar marškinėlius.
3. Orams visai atvėsus ši suknelė įspūdingai dera su nutysusiais grubaus mezgimo megztiniais, vyriško stiliaus švarkais, pėdkelnėmis, kojinėmis, dokmartensais ir louferiais.
4. Vakarui suknelę derinkite su aukštakulnėmis basutėmis, atlasiniais, siuvinėtais chalatais.
5. Atlasas ne prie širdies? Ieškokite odinės ar odos pakaitalo suknelės, kuri nors universalumu nusileis atlasinei, tačiau atrodys ne mažiau efektingai ir moderniai – su rafinuotesne aliuzija į dešmtąjį dešimtmetį.