Cituoju pati save: „…jausti drabužį ant kūno yra gerai – tai dažniausiai reiškia, kad nedėvite pižamos ir daiktas turi daugiau nei dvi siūles“ ir „patogi yra tik pižama, o su ja į žmones neiname“. Na, gerai, išėmiau frazes iš konteksto apie „supermamišką“ stilių, bet visgi – tik pabandyk kokią nors taisyklę „patreniruoti“, ima ir ne tik atsiranda, bet ir tampa dominuojančia tendencija, atvirkštine taisyklei.
Pižama pižamai nelygu – kalbame ne apie kiškučiais margintus rausvus komplektėlius (nors visai nieko, ar ne?). Vyriško stiliaus šilkinė ar medvilninė pižama nėra tokia jau ypatinga naujiena: ji ėmė šmėžuoti tarp stiliaus drąsuolių nuo devintojo dešimtmečio, bet tarp jų ir buvo. Iki dabar – pižama vis dažniau tampa ne tik vakariniu, bet ir gatvės drabužiu („Kur ritasi pasaulis?!“ – aikčioja vienos, „Liuks, patogu!“ – trina delniukais kitos).
Gerai pagalvojus, pižaminė tendencija nė kiek nestebina, nes peniuarai, apatinukai, dušo šlepetės ir panašus miegamojo-vonios garderobas madoje visada buvo. Marlene Dietrich, Coco Chanel, Audrey Hepburn stilizuotas vyriškas pižamas mėgo kaip dalį androginiško įvaizdžio, nors ir skirto namams. Madoje buduarinis-pižaminis stilius dažnai inspiravo naują stilių, o ne tiesiog buvo savimi, kaip šiuo atveju pižama – neinterpretuota, neinspiruota – tikrų tikriausia, konservatyviausia, dažnai mėlyna arba neutralių spalvų, su kantais ir kišene vienoje pusėje.
Mane nelabai stebina mados prietrankos, nes be jų būtų neįdomu. Tačiau kai Marcas Jacobsas 2013-aisiais po „Louis Vuitton“ kolekcijos pristatymo podiumu patraukė su skaisčiai raudona gėlėta šilkine pižama ir įsispiriamomis basutėmis, net prisėdau. Ne iš pasibaisėjimo, šiukštu. Jis atrodė taip tobulai, kaip galima įsivaizduoti: patogiai, atsainiai, prabangiai.
Velnias, galvojau (mintyse, kaip centrifugoje, sukosi visokios mados taisyklės ir aprangos kodai, Vasaros g. 5 pacientų aprangos kodas ir panašūs dalykai). Kita vertus, jei kas nors ir gali slankioti Paryžiuje su pižama, tai tik jis.
Paisant šiuolaikinių gatvės ir podiumo tendencijų, kurioms svarbiausias kriterijus yra patogumas, su pižama galima eiti ne tik „į žmones“, bet ir į darbą ir net operos premjerą. Sakykime, kad populiarioji „athleisure“ (sporto salei skirtų ir kasdienių drabužių derinys) įgijo glamūrišką konkurentę – šilkinę pižamą: įžūliai patogią.
Tiesa, nepaisant tendencijų, pižama yra rizikos grupėje įgyti hashtag’ą #manodrabužiaikuriųnekenčiamanovyras (jis negalėjo pakęsti, kai dėvėdavau haremo kelnes), tačiau ne viskas vyrams, ar ne? Valio, patogiausiai tendencijai!
Štai keli patarimai, kaip dėvėti pižamą ne miegamajame ir atrodyti buduariškai elegantiškai. Svarbiausias dalykas – pižama turi būti kuo skrupulingiausiai išlyginta. Suglamžyta telieka lovoje.
Kad ir kaip stebintų, pižama labiau traukia vakarinio stiliaus link – ypač šilkiniu blizgesiu, klasikiniais vyriško kaklaraiščio raštais ar stambiu gėlių raštu. Galvokite apie pižamą kaip apie prabangų šilkinį arba medvilninį vasarinį kostiumą.
Tad ją lengviausia derinti su nuostabiomis aukštakulnėmis basutėmis ir mini glamūriškais rankinukais ir delninėmis. Su pižama venkite konservatyvių laivelių – jei nepatemps.
Jei dirbate ten, kur griežti darbo aprangos kodai, dėvėdama pižamą jausitės kaip nuoga. Bet pižama darbui nėra taip jau beprotiška, kaip gali nuskambėti. Pižamos viršų laikykite stilingesniu konservatyvių marškinių broliu – jį sukiškite į pieštuko silueto odinį sijoną ar palikite laisvą ant viršaus. Pižamos kelnes (traktuokite jas kaip plačias šilkines kelnes) derinkite su gerai sukonstruotu švarku bei louferiais. Minkšto ir struktūriško audinio ir stiliaus deriniai – visada teisingas žingsnis.
Pagalvokite apie papuošalus. Šiuo atveju tinka kontrasto principas: su minkštu pižamos siluetu tiks struktūriški, minimalistiniai papuošalai. Neperkraukite jų.
Kasdienai pižamą derinkite kaip vieną iš daugiasluoksnio derinio dalių. Šiuo atveju pižama+kimono stiliaus, minkštas plevėsuojantis lietpaltis arba struktūriškas paltas – vyriško stiliaus deriniui.
