Reklamos per televiziją ir internete šaukia, kad, norėdami išvengti ėduonies, blogo burnos kvapo ir kitų blogybių, po valgio turime kramtyti gumą. Tačiau gydytojai, tarp jų ir odontologai, teigia priešingai – kramtomoji guma jokios naudos sveikatai neduoda. Kaip yra iš tiesų?
Mokslininkai tvirtina, kad augant produktų, kuriuose yra sorbitolio ir ksilitolio, gamybai, žmonės turėtų gauti daugiau informacijos apie šių cukraus pakaitalų keliamą grėsmę dantų emaliui. Taip pat vertėtų įsidėmėti, kad dėl tokių maiste esančių medžiagų gali sudirgti skrandis ir prasidėti viduriavimas.
Be to, kramtomojoje gumoje dar yra kvėpiklių ir kitų sintetinių priedų, kurie gali sukelti ne tik alergiją, bet ir stipriai sutrikdyti sveikatą.
Taigi, kas gresia, jei kramtomąją gumą gromuliuojate nuolat?
- Trinka virškinimo trakto veikla. Kramtomoji guma skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl to ilgainiui gali prasidėti gastritas, atsirasti opų.
- Gali atsirasti burnos ertmės problemų. Emalio sluoksnio suplonėjimas, dantų išretėjimas, karūnėlių pažeidimai, dantenų uždegimai, alerginės reakcijos.
- Dėmesio sutrikimai. Nuolat kramtant kramtomąją gumą, gali sutrikti kraujotaka smegenyse, tai lemia atminties, dėmesio, suvokimo problemas. Ne be reikalo kai kuriose šalyse vairuojant draudžiama kramtyti kramtomąją gumą.
- Ėduonis. Nuolat pernelyg ilgai kramtant kramtomąją gumą, burnoje sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra, susidaro palanki terpė kauptis bakterijoms, galinčioms sukelti ėduonį. Visai kaip reklamoje, tik atvirkščiai!
Kai kurie gydytojai kramtomąją gumą lygina su rūkymu ir alkoholizmu: žmogui tapus priklausomam nuo kramtomosios gumos, gana sunku atsikratyti šio įpročio.
Taip pat skaitykite: Netaisyklingas sąkandis: uždelstas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų
Kitų nuomone, saikingai (ne ilgiau kaip 20 min.) galima jos pakramtyti po valgio, jei nėra galimybės pasinaudoti dantų šepetėliu; kai graužia rėmuo – kramtomoji guma numalšina rėmenį; skrydžio metu ar kylant į kalnus, nes padeda išvengti ausų užgulimo.
