Atšilus orams, daugeliui mūsų kyla pagunda vaikščioti atsisegus paltą, nusirišti šaliką ir gaudyti pirmus pavasario spindulius. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad temperatūros skirtumas ar stipresnis vėjas greitai paveikia po žiemos nualintą organizmą ir pradeda kamuoti kosulys.
Pasak klinikos „InMedica ALFA“ gydytojos vaikų pulmonologės Jovitos Mažeikienės, kosulys būna dviejų rūšių.
Sausas kosulys – kai žmogus negali atsikosėti. Jis atsiranda įkvėpus šalto oro ar infekcijai patekus į kvėpavimo takus, todėl dažniausiai pasireiškia vos susirgus.
Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, todėl dažniausiai atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Šio kosulio slopinti nereikia, nes taip organizmas valosi.
Taip pat, pasak gydytojos, gali būti priepuolinis ir spazminis kosulys: priepuolinis dažniausiai būna sausas, itin varginantis, staiga užeinantis, kai žmogus negali nustoti kosėti; spazminis, kai kosint ima trūkti oro, sunku įkvėpti ar iškvėpti.
Pagal trukmę kosulys gali būti ūminis (trunka iki 3 savaičių), užsitęsęs (nuo 3 iki 8 savaičių) ir lėtinis (8 savaitės ir ilgiau) – ilgiau besitęsiantis kosulys gali būti sunkios ligos požymis, todėl turėtų būti vertinamas rimtai ir gydomas.
Lėtinį kosulį gali sukelti trys pagrindinės priežastys: bronchų astma, gastroezofaginio refliukso liga, kuria sergant vargina ilgalaikis rėmuo skrandžio rūgštims pakylant iki stemplės, bei rinosinusitas – stiprios slogos pasekmė, kai dalis nosiaryklės gleivių patenka į gerklę.
„Kosulys savaime nėra liga, kaip daugelis mano, o tik kokios nors ligos simptomas, todėl turėtume stebėti ir nustatyti, koks kosulys mus kamuoja, tada lengviau ir patiems imtis priemonių, ir gydytojas geriau parinks reikalingą gydymą“, – sako J.Mažeikienė ir pateikia pavyzdžių:
- esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, dažniausiai nuo pat pirmos dienos vargina sausas erzinantis kosulys, paraudusi ir skausminga gerklė;
- sergant virusiniu laringitu, atsiranda sausas, lojimą primenantis kosulys, balsas prikimsta, o gerklės gleivinė paburksta. Suirzus, susinervinus kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja – sunkėja kvėpavimas, progresuoja dusulys;
- sergant bronchitu, iš pradžių kosėjama intensyviai, sausu, priepuoliniu kosuliu, po kiek laiko kosulys drėgnėja, ima rastis skreplių. Taip pat būdingas gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas;
- sergant kokliušu, kosulys ir kiti simptomai atsiranda pamažu, kosulys intensyvėja, tampa priepuolinis, trunka net iki keliolikos minučių ir net gali sukelti vėmimą;
- sergant astma, kosulys būna spazminis, keliantis dusulį, išsiskiria skreplių. Kvėpavimas sunkus, dusulingas, sunkiau iškvėpti, krūtinėje atsiranda spaudimo jausmas.
Plačiau apie kosulį, kaip jį gydyti, skaitykite 16-ajame „Ji“ žurnalo numeryje!
