Menininkė Jolita Vaitkutė sako, kad domėtis politika ji pradėjo dar mokykloje. Iki šiol pozityvius atlikėjų ir Lietuvai nusipelniusių asmenų portretus kūrusi moteris šiandien nebeatrodo rami, nepretenzinga kūrėja. Priešingai – Jolita savo darbais protestuoja prieš Seimą valdančių politikų poelgius. „Šaržas atsiskleidžia per medžiagą, ir viską čia suinterpretuosi pagal save, nes pati medžiaga iš savęs nežeidžia“, – sako menininkė, neseniai iš prezervatyvų pakuočių sukūrusi Agnės Širinskienės portretą.
Pirmieji menininkės J. Vaitkutės taikinyje atsidūrė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis ir Seimo narė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė.
Ramūnas Karbauskis Jolitos portrete buvo paženklintas žalia spalva ir kanapėmis.
„Kadangi šita Seimo kadencija gali būti trumpoka, nusprendžiau nupiešti ryškiausius seimo veidus in memoriam“, – prie Ramūno Karbauskio portreto nuotraukos skelbia J. Vaitkutė.
Jolita, nuo kada seki politiką?
Politiką seku nuo tada, kai pati dirbau su jaunimo politika. Manau, kad man buvo apie trylika, kai pradėjau domėtis, kas vyksta mūsų valstybėje.
Visai neseniai ėmeisi kurti politikų portretus. Į tavo akiratį pateko draudimų šalininkai ir net Ramūnas Karbauskis. Kada kilo šitokio protesto idėja?
Tokius portretus pradėjau kurti dar mokykloje, tačiau paskutinius metus buvau atsisakiusi šios idėjos, nes norėjosi kurti darbus su išliekamąja verte. Supratau labai anksti, kad galiu kalbėti per savo darbus. Po to atsirado protesto forma, nes man tikrai rūpi, kas vyksta mūsų valstybėje.
Kas nutinka tiems darbams, kai nuotrauka įdedama į internetą? Jie išardomi?
Kai nupiešiau Agnę (politikę Agnę Širinskienę – aut.past.), tai dar ilgai neišardžiau, nes ji linkusi nusifotografuoti su tokiais darbais. Tikėjausi ir laukiau. Bet įprastai taip – yra iškart sugriaunami, nes tvarkau darbo vietą.
Kokių absurdiškiausių reakcijų jau spėjai sulaukti? Galbūt, į tave kreipėsi patys politikai?
Manau, kad kreiptis į mane būtų pats absurdiškiausias jų žingsnis. Bet kalbant apie reakcijas, tai į mano profilį atėjo žmonių, neabejoju, kad jų rinkėjų, kurie rašė komentarus su daug klaidų, sakė, kad tai, ką aš darau yra patyčios. Tai ne patyčios, o politinė satyra. Žinoma, kad suprastum tokį pašiepimą reikia subtilesnio vertinimo.
Kaip manai, kodėl šiais laikais bet koks viešas, kiek kandesnis pasisakymas, „nurašomas“ patyčioms?
Ne visi supranta, kas ta karikatūra, šaržas ir politinė satyra. O žmonės, kurie to nesupranta vis dažniau turi internetą.
Nesulauki piktų liežuvių, neva, tau prireikė reklamos ir ėmeisi politikų temos?
Ne, reklamos man nereikia. Čia mano, kaip pilietės, galimybė – pasakyti, kad tai, ką daro kai kurie asmenys, yra šūdas, kad draudimai yra šūdas, kad korupcija yra šūdas, kad viešųjų ir privačių interesų painiava yra šūdas.
Kokie menininkai-protestuotojai tau daro įtaką?
Jokie.