Gydanti juoko galia žinoma nuo seniausių laikų, netgi yra sakoma, kad džiugi širdis yra geriausias vaistas. Tad kai pasaulį imate regėti pro juodus akinius ir, rodos, nebėra jokios išeities, pažiūrėkite gerą komediją ar humoro laidą.
Dar XVII a. anglų gydytojas Tomas Sidenhamas rašė: „Juokdario pasirodymas mieste gyventojų sveikatai yra kur kas reikšmingesnis nei dešimtys vaistais nukrautų mulų.“ Šiuolaikinė medicina irgi pripažįsta teigiamą juoko įtaką sveikatai.
Yra net specialus mokslas – gelotologija (gr. gelos – juokas), kuris tiria juoką ir jo poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Šis mokslas atsirado praėjusio šimtmečio 8-ajame dešimtmetyje amerikiečio Normano Cousinso dėka.
Žmogus, kuris prajuokino savo mirtį
Dažniausiai gyvenime komiškas ar tragiškas yra ne pats įvykis, o mūsų požiūris į jį. Mes galime neigiamas nuostatas pakeisti teigiamomis.
Šiam Amerikos politikos žurnalistui buvo nustatyta labai rimta stuburo liga. Ji progresavo taip sparčiai, kad netrukus N.Cousinsas nebegalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Nebepajėgė net pats atverti burnos pavalgyti...
Kai gydytojai Normanui tiesiai šviesiai pasakė, kad jo galimybės išgyventi be galo mažos, vyras visą naktį nesudėjo bluosto. O rytą sutiko tvirtai nusprendęs dar nuožmiai pakovoti už savo gyvenimą. Be to, ganėtinai originaliu būdu – žiūrėdamas įvairiausias kino komedijas.
„Jei neigiamos emocijos laikomos daugelio ligų priežastimi, tai teigiamos galbūt man padės pasveikti? Na, o jei man lemta mirti, tai bent jau likusį gyvenimą praleisiu linksmai“, – išmąstė N.Cousinsas.
Po penkias šešias valandas per dieną šis žmogus, negalintis pakilti iš patalo, visiškai nejudantis, kvatojo iš juokingų filmų, o pertraukų metu klausydavosi linksmų istorijų, kurias jam pasakodavo draugai ir artimieji. Kad ir kaip keista, po savaitės siaubingi skausmai pradėjo slopti. Po mėnesio Normanas pradėjo šiek tiek judinti rankų pirštus, o dar po kurio laiko nepagydomu laikytas ligonis atsistojo.
Kai po kelerių metų Normanas Cousinsas gatvėje sutiko vieną savo gydytoją, šis iš nuostabos neteko amo. Norėdamas įsitikinti, kad priešais jį – ne vaiduoklis, gydytojas ištiesė Cousinsui ranką ir ją buvęs pacientas stipriai suspaudė.
Ši stebuklingo išgijimo istorija tuo metu tapo tikrų tikriausia sensacija. Būtent po jos buvo pradėtas tirti toks iš pirmo žvilgsnio nerimtas dalykas kaip juokas.
Ką juokas gydo
Tyrimai rodo, kad kai juokiamės, organizme vyksta tam tikri procesai: mažėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino lygis. O laimės hormonai endorfinai tuo metu aktyviai tiekiami į kraują, todėl mažėja skausmas, sukeliamas pasitenkinimo jausmas, didėja pakantumas skausmui.
Juokas palankiai veikia ir imuninę sistemą: aktyvuojamos ląstelės, naikinančios virusus ir kovojančios su navikais.
Be to, juokas – tai tikra kvėpavimo mankšta. Juokdamiesi kvėpuojame giliau ir dažniau, pagreitėja dujų apykaita, o kraujas prisotinamas deguonies.
O ką jau kalbėti apie tai, kad humoras – įstabus dvasios gydytojas, padedantis kuriam laikui pamiršti rūpesčius, skausmą.
Sakysite, gyvenime yra dalykų, iš kurių neįmanoma juoktis? Štai Annettos Goodheart istorija. Vaikystėje ji buvo seksualiai išnaudojama, ištekėjo už alkoholiko ir širdies skausmą bandė malšinti nerviniu persivalgymu. Kai, rodos, gyvenime nebuvo jokios prošvaistės, moteris atrado juoką. Ji įsitikinusi, kad būtent juokas padėjo atsitiesti.
Vėliau, jau įgijusi mokslų daktarės laipsnį, A.Goodheart mokydavo juoktis kitus tada, kai skauda. Ji nepokštaudavo, veikiau suteikdavo erdvę savo pacientams juoktis netgi tokiais atvejais, kai juokauti pagal visuomenės normas nepriimtina.
Juokas gali padėti kovoti su niūriomis mintimis. O kai padaugėja teigiamų emocijų, žmonės tarsi praregi ir pradeda vaduotis iš negatyvizmo pančių. Netrukus susikuria planą, kaip įveikti esamą sunkią situaciją.
Juokas stimuliuoja hormonų, vadinamų katecholaminais, išsiskyrimą, o jie paskatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą. Kaskart juokdamiesi mes sumažiname stresą, nerimą ir padidiname savo vidinės energijos atsargas.
Jei jums visai nejuokinga
Kad ir kokios juodos dienos mus užklumpa, kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti ką nors juokinga, reikia tik pasistengti į viską pažvelgti per... žiūronus su humoro filtru.
Dažniausiai gyvenime komiškas ar tragiškas yra ne pats įvykis, o mūsų požiūris į jį. Mes galime neigiamas nuostatas pakeisti teigiamomis.
Turbūt daugelis jūsų yra skaitę M. Bulgakovo romaną „Šuns širdis“ ir pamena jo herojų profesorių Preobraženskį? Jis sąmoningai neskaitė tarybinių laikraščių – saugojo savo sveikatą – ir kitiems patarė taip elgtis.
Į šią rekomendaciją verta rimtai įsiklausyti: užuot skaitę kriminalines naujienas ar pasaulį sukrėtusių įvykių apžvalgą, geriau paskaitykite gerą knygą, pažiūrėkite kino komediją. Tikrai neverta sugerti visos neigiamos informacijos!
Žinoma, nesakome, kad reikėtų visiškai atsiriboti nuo pasaulio ir užsikimšti ausis, kad negirdėtume blogų naujienų. Tačiau, sutikite, yra žmonių, kurie seka vien tik tai, kas bloga atsitiko, ir tai nuolat palydi komentarais. Kas šviesu ir pozityvu, jiems būna nelabai įdomu...
TAIP PAT SKAITYKITE: Juoko dozė: populiariausio animacinio serialo tėvo Houmerio Simpsono auksinės mintys
Emocijos, kurias mes išgyvename, ir veiksmai, kuriuos jos sukelia, susiję. Kai mums gera, šypsomės, kai bloga – raukiamės. Šis mechanizmas veikia ir atvirkščiai. Todėl, jei mums net ir nelabai linksma, bet mes savo veidą papuošime šypsena ir palaikysime ją šiek tiek laiko, jau visai greitai veido raumenys prisimins gerąsias emocijas ir perduos atitinkamus signalus smegenims. Įtampa, nerimas ir liūdesys pamažėle atsitrauks užleisdami vietą džiaugsmui.
Jei mums net ir nelabai linksma, bet mes savo veidą papuošime šypsena ir palaikysime ją šiek tiek laiko, jau visai greitai veido raumenys prisimins gerąsias emocijas ir perduos atitinkamus signalus smegenims.
Paprastai mūsų aplinkoje neįprasta daug šypsotis ar dažnai juoktis. O ką jau kalbėti apie juoką be priežasties. Vyrauja stereotipas: negalima – aplinkiniai kvailiais išvadins... Net nuolatinė šypsena veide priimama kaip neadekvataus požiūrio į gyvenimą požymis.
O štai rūstūs, itin rimti, nedraugiški veidai – norma. Tačiau rimta veido išraiška nerodo, kad žmogus tikrai protingas, juolab išmintingas. Juk pačios didžiausios kvailystės šioje žemėje padaromos rimta veido išraiška. Ne veltui literatūrinis herojus baronas Miunhauzenas pastebėjo: „Aš supratau, kur jūsų bėda... Jūs pernelyg rimti.“
Tad juokitės, pirmiausia dėl sveikatos. Juokas paskatina žmogų teigiamai suvokti gyvenimą. Dingsta baimės, išgyvenimai, nerimas.
Gydantys klounai
Nors juoko terapija negali atstoti įprastinės psichoterapijos, vis akivaizdžiau, kad širdingas juokas gali būti naudingas sveikimui. JAV ligoninėse galima išvysti vis daugiau juoko kambarių. Be to, jau daugiau nei ketvirtis amžiaus Amerikos ir Europos gydymo įstaigose atsirado... klounų.
Tai žmonės, kurie laisvu nuo pagrindinio darbo laiku eina į vaikų ligonines ir suteikia mažiesiems pacientams džiaugsmo akimirkų. Šitoks linksmas gydymas toks veiksmingas, kad kai kurios šalys, tarkim, Olandija, yra įdarbinusios po klouną kiekvienoje klinikoje. Klounų terapija jau kelerius metus taikoma ir Lietuvoje.
Linksma joga
Ne taip seniai labai išpopuliarėjo juoko joga (Hasyayoga). Tiesa, pačios jogos ten ne tiek jau daug, kur kas daugiau masinio kvatojimo.
Žemas „cho cho“ teigiamai veikia pilvo organus. „Cha cha“ stimuliuoja širdies veiklą. O aukšto tono „chi chi“ gerina galvos smegenų ir gerklės kraujotaką.
Jei atėjusiems į susitikimą žmonėms juoktis nesinori, iš pradžių jie juoką turi imituoti ir, žiūrėk, jau po kelių minučių juokas iš dirbtinio virsta kuo nuoširdžiausiu. Gal dėl to, kad dažniausiai kvatojamės būdami kompanijoje, vienumoje juokiamės kur kas rečiau.
O gal todėl, kad atlikdamas pratimą, kuris imituoja, pavyzdžiui, krokodilo juoką, tiesiog negali sulaikyti juoko. Juokas – užkrečiamas dalykas, taigi matydami, kaip aplinkiniai vaizduoja futbolo kamuolio juoką, iš juoko sprogstantį agurką ar kikenantį žadintuvą, net patys niūriausi grupės nariai pradeda nevaldomai kvatoti.
Teigiama, kad skirtingo tono juokas sveikatina vis kitą mūsų kūno dalį. Pavyzdžiui, žemas „cho cho“ teigiamai veikia pilvo organus. „Cha cha“ stimuliuoja širdies veiklą. O aukšto tono „chi chi“ gerina galvos smegenų ir gerklės kraujotaką.