Iš Šri Lankos atkeliavęs šefas D. Dampella Gamage dalijasi šrilankietiškų pietų receptu

Dilanas Dampella Gamage/ Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Remigija Paulikaitė
Publikuota: 2019-08-04 14:45
Kai tik turi laiko, Dilanas Dampella Gamage (32) mylimajai Renatai Kundelytei (31) gamina gimtąją Šri Lanką primenančius patiekalus. Televizijos laidoje „Maisto kelias“ išgarsėjęs virtuvės šefas labai vertina ir europietiškus, tradicinius lietuviškus skonius.

Kur sutikote Renatą?

Su Renata esame kartu pusantrų metų. Susitikome restorane, kuriame dirbau. Mano darbas toks, kad dažniausiai ten susipažįstu su naujais žmonėmis. Mums viskas gerai, rugsėjį susilauksime sūnaus. Labai norėjome vaikų – laikas bėga, nebėra ko laukti!

O su vestuvėmis neskubame. Mano mamai tai, aišku, nepatinka. Pagal Šri Lankos kultūrą niekas taip nedaro. Jei laukiasi kūdikio, ten pora tuokiasi. Vedęs sūnus į namus parsiveda žmoną. Tačiau aš tos tradicijos laikytis nenoriu, su Renata gyvenu Lietuvoje. Mums gera kartu. Gruodį planavome važiuoti į Šri Lanką, bet mūsų kūdikis bus dar labai mažas. Galbūt visiems trims pavyks ten nuskristi kitų metų balandį, kai šalyje bus labai didelė šventė. Niekas iš mano šeimos dar nėra viešėjęs Lietuvoje, būtų puiku kada nors čia pakviesti nors mamą.

Namuose Kaune turiu Budos statulėlę. Stengiuosi kasdien prieš miegą kelias minutes prie jos pasimelsti. Tada apima lengvumas. Tačiau kartais nueinu į katalikų bažnyčią, uždegu žvakutę, klausausi giesmių. Randu ramybę ir ten. Aš myliu savo religiją, bet sūnų ketiname krikštyti katalikų bažnyčioje, o kai užaugs – elgsis, kaip norės. Jis gyvens Lietuvoje – noriu, kad augtų kaip kiti lietuviai vaikai.

Jūs puikiai kalbate lietuviškai!

Gyvenimas privertė – Lietuvoje gyvenu! Išmokti lietuviškai labai norėjau ir man pavyko. Nėjau į jokius kursus – pradėjau kalbėti dirbdamas, bendraudamas su klientais, kolegomis, pažįstamais. Daug padėjo merginos, dėl kurios prieš devynerius metus atvažiavau į Kauną, šeima.

Pradžia nebuvo lengva. Buvo sudėtinga ne tik dėl kalbos, kitokios Lietuvos kultūros – man čia viskas buvo svetima, nežinoma. Sunku buvo priprasti ir prie oro sąlygų. Šri Lankoje dirbau penkių žvaigždučių viešbutyje, nuolatos bendravau su ilsėtis atvykstančiais europiečiais, kurie vis pasakodavo, kaip jų šalyse vėsu. Tačiau sniegą buvau matęs tik per televizorių. Buvo įdomu tai patirti, bet ir labai bijojau susirgti. Nežinau, kas mane saugojo, nes šeimoje, su kuria gyvenau, pirmą žiemą sirgo visi, išskyrus mane. O dabar matau, kad čia šalta visiems, ne tik man.

Iš pradžių ir lietuviški patiekalai mano skrandžiui buvo per sunkūs. Pirmą kartą suvalgius cepelinų ėmė miegas. Tačiau dabar lietuviškas maistas man patinka, valgau cepelinus, bulvinius blynus, kugelį. Man labai skanu varškėčiai.

Lietuvoje sutikau daug gerų žmonių. Ne vienas klausė, ar man nebaisu čia gyventi. Nebaisu, nors sutikau visokių žmonių, girdėjau užgauliojimų. Kai, tarkim, važiuojant autobusu visi į mane žiūrėdavo, galvodavau, kodėl jie nuo manęs neatitraukia akių? Gal aš negražus?.. Būdavo situacijų, kai norėdavosi verkti, viską mesti ir grįžti į Šri Lanką. Tačiau nepasidaviau. Per tiek metų pasikeitė ir vietiniai žmonės, ir aš. Dabar Lietuvoje daugiau užsieniečių, o man neįdomu, kas, kodėl į mane žiūri. Aš einu savo keliu.

Čia sutikau ne vieną užsienietį, kai kurie jaučiasi nepritapę. Manau, kad turi gerbti šalį, kurioje gyveni, tada ir tave mylės. Anksčiau manęs klausdavo, kodėl visada šypsausi. Nes į mano šypseną žmonės dažniausiai atsako tuo pačiu. Man šypsena nieko nekainuoja.

Meilė, dėl kurios atvažiavote į Lietuvą, po poros metų baigėsi. Kodėl tada, kai išsiskyrėte su drauge, negrįžote namo?

Esu laimingas gimęs Šri Lankoje, myliu tą šalį. Tačiau manau, kad Lietuvoje daugiau galimybių. Nors ir čia iš pradžių, kol kalbėjau tik angliškai, niekas man darbo nesiūlė: džiaugiausi, kai pagaliau gavau pasiūlymą restorano virtuvėje mušti mėsą ir būti pagalbiniu darbininku. Aš netingiu dirbti – manau, kad dėdamas daug pastangų galiu eiti pirmyn, daug ką pasiekti. Džiaugiuosi savimi, kad po truputį kylu karjeros laipteliais. Virtuvėje man labai įdomu. Noriu tapti geru, žinomu šefu, toliau tobulėti. Jau vadovavau ne vieno restorano virtuvei, dabar „Harmony Park“ restorane dirbu virėju.

O kuo išsiskiria Šri Lankos virtuvė?

Ji kažkuo panaši į Tailando ar Indijos, bet ne tokia pati. Šrilankietiški patiekalai ne tokie aštrūs, gardinami kitokiais prieskoniais. Mes naudojame daug cinamono, kardamono, šviežių kario lapų. Ten valgoma labai daug rudųjų ryžių – tokių Lietuvoje vis dar nerandu. Daug kas gaminama su šviežiu, tik ką nuskintų kokosų pienu. Kol neatvažiavau į Lietuvą, grietinėlės nebuvau ragavęs.

Taip pat maistui naudojama daug lęšių. Tarkim, pusryčiams valgome daug baltos duonos su kokiu nors kariu: kiaušinių, žuvų, krevečių. Pietums – ryžiai su kitokiu kariu. Jei tai bus mėsa – matyt, kad vištiena. Šri Lankoje gyvena 77 procentų budistų – jie kiaulienos ir jautienos beveik nevalgo. Vakarienei – irgi ryžiai. Šrilankiečiams ryžiai neatsibosta...

Populiariausi desertai – ledai, varškė su medumi, kokosų pienas su palmių sirupu, vaisių salotos.

Šrilankietišką maistą stengiuosi namuose gaminti ir valgyti dažnai. Juo vaišinu draugus ir pažįstamus. Pasiilgstu to skonio, bet dėl modernumo, šiuolaikinių technologijų, dėmesio puošybai man dabar labiau patinka Europos virtuvė.

Pastebiu, kad lietuviams Šri Lanka vis įdomesnė, domina maistas. Esu sulaukęs ne vieno pasiūlymo rengti degustacines vakarienes ar pamokas. Ateityje norėčiau savo patirtimi dalytis. Mokyčiau gaminti Europai adaptuotus šrilankietiškus patiekalus.

Dilanas Dampella Gamage/ Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Dilanas Dampella Gamage/ Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Lietuvių kalba, virtuvės žinios ir šypsena jums atvėrė kelią ne tik į restoranų virtuves, bet ir į televiziją?

Tikrai, jei nemokėčiau lietuviškai, šiandien nebūčiau ir televizijos laidoje „Maisto kelias“! Tačiau ne visus žodžius man lengva ištarti. Kai scenarijus būna sudėtingesnis, sunku ką nors pasakyti, man padeda kolegos – Gidonas Šapiro-Bilas, Ilona Juciūtė-Čibirkienė, prodiuserė Vaida Skaisgirė. Esame kaip šeima.

Aš ne televizijos laidų vedėjas, o virėjas. Galiu pagaminti, ką reikia, bet vesti laidą nėra paprasta. Pirmą sezoną prieš kamerą drebėdavau. Šiemet jau paprasčiau, esu labiau atsipalaidavęs. „Maisto kelias“ man atvėrė dar vienas duris, parodė, kokia įvairi yra Lietuva. Po šalį keliaudamas su kūrybine grupe labai daug pamatau ir paragauju. Man tai be galo įdomu.

Šrilankietiški pietūs su ryžiais ir krevečių kariu/ Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Šrilankietiški pietūs su ryžiais ir krevečių kariu/ Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Šrilankietiški pietūs su ryžiais ir krevečių kariu

4 porcijos

Lęšiams:

  • 200 g raudonųjų lęšių
  • 2 skiltelės česnako
  • ½ svogūno
  • 1 maža saldžioji paprika
  • druskos, juodųjų pipirų
  • maltos ciberžolės
  • 1 cinamono lazdelė
  • 2 gvazdikėliai
  • 2 kardamono sėklos
  • ½ šaukštelio kario arba masalos prieskonių
  • 100 ml vandens
  • 100 ml kokosų pieno

Ryžiams:

  • 200 g basmati ryžių
  • druskos, sviesto

Salsai:

  • 3 agurkai
  • 3 pomidorai
  • druskos, juodųjų pipirų, citrinų sulčių

Krevečių kariui:

  • po 1 saują žirnių ankščių ir šparaginių pupelių
  • 3 didelės skiltelės česnako
  • 1 svogūnas
  • 300 g šviežių karališkųjų krevečių
  • druskos, juodųjų pipirų, maltos ciberžolės, dviejų rūšių (daržovėms ir mėsai) kario prieskonių – krevetėms pagardinti
  • aliejaus kepti
  • ½ pomidoro
  • žiupsnelis šviežių kalendrų
  • kokosų pieno
  • keli griežinėliai saldžiųjų paprikų
  • 1 sauja žirnelių

Patiekalui papuošti:

  • keli brokolio žiedynai
  • 1 papadamo paplotėlis
  • jaunų morkų
  • 1 saujelė plonai žiedais pjaustytų mažų saldžiųjų paprikų
  • žirnių daigų
  • 1 šakelė žydinčio raudonėlio

Lęšius Dilanas pusvalandį pamirko. Paskui 4–5 kartus nuplauna. „Lęšius reikia skalauti tol, kol  pradeda blizgėti, – gerai nuplovus labiau atsiskleidžia jų skonis“, – aiškina.

Į puodą beria nuplautus lęšius, smulkiai pjaustytus česnakus, svogūną, papriką, prieskonius, užpila šlakeliu vandens ir pamaišydamas verda kelias minutes – kol viskas suminkštėja, o vandens nelieka. Tuomet užpila šlakelį kokosų pieno ir dar 3–4 minutes patroškina.

Ryžius 4–5 kartus nuplauna ir išverda pasūdytame vandenyje. Keptuvėje išlydo gabalėlį sviesto ir sumaišo su ryžiais, kad būtų dar kvapnesni.

Salsai skirtus agurkus Dilanas nulupa, išima sėklas, kitą dalį smulkiai supjausto kubeliais. Pomidorus smulkiai supjauto – naudoja tik besėklę dalį. Daržoves sumaišo, pasūdo, pabarsto juodaisiais pipirais, užspaudžia citrinų sulčių.

Krevečių kariui skirtus žirnius ir šparagines pupeles išverda, perlieja šaltu vandeniu. Česnakus ir svogūną nulupa, sukapoja.

Žalias karališkąsias krevetes išlukštena. Apibarsto druska, juodaisiais pipirais, ciberžole, kario prieskoniais, sumaišo ir palieka pasimarinuoti.

Į įkaitintą keptuvę pila aliejaus ir apkepa smulkintus česnakus bei svogūnus. Įmeta pusę stambiai pjaustyto pomidoro. „Dėl aromato“, – pakomentuoja.

Ten pat deda marinuotas krevetes. Pagardina kalendromis. Kai krevetės apkepa, pila kokosų pieno. Patroškina 3–5 minutes. Įberia kelis griežinėlius saldžiųjų paprikų, saują išlukštentų žaliųjų žirnelių, po kelias žirnių ir šparaginių pupelių ankštis. Dar šiek tiek patroškina.

Brokolį suskirsto žiedynais, nupliko ir perlieja šaltu vandeniu. Papadamą sulaužo juostelėmis, jas apskrudina gruzdintuve.

Į didelę lėkštę deda ryžių. Ant jų – kelis šaukštus lęšių, tuomet agurkų ir pomidorų salsos. Iš keptuvės pincetu ima kelias krevetes ir smeigia į ryžius, užpila padažo, kuriame troškinosi. Patiekalą puošia brokoliais, žirnių ir šparaginių pupelių ankštimis, jaunomis morkomis, paprikų žiedais, žirnių daigais, raudonėlio žiedynais, traškiomis papadamo juostelėmis.

Naujausi straipsniai