Emocinė krizė arba nervinis išsekimas: 13 požymių, kurie keičia jūsų elgesį

Emocinė krizė verčia atsiriboti / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-06-24 19:00
Kasdien darbe ar namuose patiriamas stresas galiausiai gali baigtis nerviniu išsekimu, kuomet taps itin sunku susidoroti su dienos užduotimis ar užsiimti įprasta veikla.

Streso ekspertė Charlotte Watts portalui healthista.com atskleidžia, kad nervinio išsekimo simptomai kartais gali pasireikšti itin netikėtais būdais: nuo problemų su virškinimu iki nenumaldomo saldumynų troškimo ar pernelyg didelio jautrumo aplinkinių nuomonei. Ekspertė tikina, kad labai svarbu tinkamai sureaguoti į pirminius simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.

Nervinis išsekimas, arba emocinė krizė

Šie du terminai apibūdina būseną, kuomet gyvenime pasiekiamas taškas, kai psichologiškai išsekęs žmogus nebesugeba susidoroti su sau įprasta veikla ir pradeda neigiamai bei itin pesimistiškai žvelgti į gyvenimą.

Kitaip tariant, emocinė krizė ar nervinis išsekimas yra būsena, kai pasiekiamas visiškas psichologinis lūžis: žmogui nesinori absoliučiai nieko, jis jaučiasi abejingas, išsekęs ir atsiribojęs nuo viso pasaulio. Emocinį lūžį patyręs žmogus jaučia didelį abejingumą net ir tiems dalykams, kurie anksčiau jam keldavo stresą ar didelį rūpestį.

Taip pat skaitykite: Somatinė depresija: po kokiomis ligomis slepiasi ir kokius žmones dažniausiai griebia

Emocinį lūžį patyręs žmogus jaučia didelį abejingumą net ir tiems dalykams, kurie anksčiau jam keldavo stresą ar didelį rūpestį.

Emocinė krizė sukelti gali ir fizinius negalavimus: nepaaiškinamus skausmus, virškinimo problemas, nuolat jaučiamą nuovargį ar silpnumą. Medicininiai tyrimai rodo, kad šis psichologinis sutrikimas gali sukelti ir rimtas širdies ligas ar netgi širdies priepuolius.

Streso ekspertė Ch. Watts tikina, kad pastebėti emocinę krizę itin sunku, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus kalbas. Jei išgirstate šias frazes arba su daugeliu jų patys sutinkate, metas kreiptis pagalbos:

  • „Jau nebegaliu su tuo susidoroti“;
  • „Man visko jau tiesiog per daug“;
  • „Norėčiau tiesiog išnykti arba pasislėpti nuo viso pasaulio“;
  • „Jaučiu, kad tuoj pasieksiu ribą“.

Streso ekspertė pateikia ir emocinės krizės simptomus, kurie dažnai be reikalo yra pražiūrimi ir nurašomi kaip paprasčiausi streso ženklai. Ch. Watts tikina, kad į juos atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis pagalbos yra tiesiog būtina.

Ekspertė išskiria 13 pagrindinių emocinės krizės simptomų ir skirsto juos į atskiras žmogaus gyvenimo sritis.

Psichologija veikia ir organizmą

Simptomai:

  • kūno skausmai;
  • sunkiai sekasi atsitiesti ir išgyti nuo įvairių ligų ar infekcijų;
  • virškinimo problemos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
  • nuolatinis noras ko nors saldaus.

„Nuolatinį stresą patiriantys asmenys iš savęs visuomet tikisi pernelyg daug, o tai atima itin daug energijos ir dėl to galiausiai norisi ko nors, kas greitai pakeltų cukraus lygį kraujyje“, – tikina streso ekspertė.

Ch. Watts atskleidžia, kad dėl streso suprastėja ir organizmo darbas: nusilpsta imuninė sistema, pakrinka nervai, sutrinka hormonų lygis organizme – kitaip tariant, patyrus emocinę krizę organizmas tiesiog „perdega“.

Kaip sau padėti: streso ekspertė tikina, kad itin svarbu yra tinkamai ir kokybiškai maitintis, o valgant atsiriboti nuo visų technologijų ir tiesiog pabendrauti su kolegomis, draugais ar giminėmis – jų pagalba patyrus emocinę krizę yra itin svarbi.

Renkantis maistą, labai svarbu valgyti produktus, kuriuose gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, mat išsekusiam organizmui jie yra itin būtini.


Fiziologinis elgesys

Simptomai:

  • netaisyklinga laikysena, sėdėjimas susikūprinus;
  • sulėtėjęs kvėpavimas;
  • padidėjusi reakcija į įvairius staigius garsus, šviesą ir staigius judesius.

Visi šie simptomai, anot streso ekspertės, yra tarsi pasąmoningas organizmo būdas apsisaugoti nuo mus supančio pasaulio, o netaisyklinga laikysena dažnai yra akivaizdžiausias požymis, kad žmogus patiria užsitęsusį stresą, serga depresija ar yra emociškai išsekęs.

Taip pat skaitykite: Mūsų civilizacijos rykštė – liga, kurios jokie vaistai neišgydys

„Nuolatinė budrumo būsena tokiam žmogui neleidžia pakankamai atsipalaiduoti ir galiausiai jis pradeda bijoti rodytis žmonių susibūrimo vietose. Kitaip tariant, įvairios socialinės situacijos jam yra tiesiog nepakeliamos“, – tikina streso ekspertė.

Kaip sau padėti: nebijokite, kai reikia, nuo visų atsiriboti ir pabūti vienumoje, kad susikaupę vėl galėtumėte save „susirankioti“. Pasistenkite prižiūrėti ir nuolat kontroliuoti ir savo laikyseną – taip pagerinsite ne tik savo nusiteikimą, bet ir kvėpavimą.

Streso ekspertė pataria ir kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gamtoje, leisti sau atsipalaiduoti ir pabūti ramybėje.

Emocinis elgesys

Simptomai:

  • dažnas monologas su savimi, nuolatinis permąstymas ir minčių persukimas;
  • dominuojančios baimės reakcijos: itin padidėjęs jautrumas aplinkinių nuomonei;
  • nuolatinis nuovargis ir išsekimas.

Toks žmogus nuolat jaučia nerimą ir baimę, jis stengiasi apsaugoti save ir dėl to itin jautriai reaguoja į aplinkinių nuomones. Jis su nerimu žvelgia į ateitį ir negeba priimti jam svarbių ir atsakingų sprendimų.

Kaip sau padėti: saugumas čia yra raktinis žodis – visos vietos, kur jaučiatės patogiai ir saugūs, kur galite tinkamai atsipalaiduoti, yra jums tiesiog būtinos. Stenkitės jose praleisti kuo daugiau laiko bent jau tol, kol sugebėsite iš tiesų tinkamai pailsėti.

Galbūt pagelbės ilgas pokalbis su geriausiu draugu ar drauge, galbūt pogulis šiltoje vonioje arba ilgas pasivaikščiojimas gražiame parke ar miške. Šie malonės sau veiksmai gali padėti jūsų pasąmonei suprasti, kad nenorite būti užsirakinę savo išsekimo būsenoje.

Elgesys gyvenime

Simptomai:

  • kasdienės užduotys reikalauja kur kas daugiau energijos nei reikėdavo anksčiau, kartais jos atrodo išvis neįveikiamos;
  • jaučiamas nuolatinis noras atsiriboti nuo pasaulio ir visų aplinkinių;
  • itin suprastėjusi miego kokybė, negebėjimas tinkamai pailsėti.

Streso sukelta emocinė krizė kiekvieną paveikti gali itin skirtingai: ji gali pasireikšti ir nerimu, paranoja ar netgi panikos priepuoliais – bet kuriuo atveju ši būsena stipriai išvargina ir neleidžia tinkamai pailsėti ar užmigti naktimis.

Reagavimas į šią būseną atima dar daugiau energijos, todėl, anot streso ekspertės, dažniausiai žmonėms ir įsijungia apsauginiai abejingumo ir atsiribojimo mechanizmai.

Kaip sau padėti: pasistenkite bent jau naktimis gerai pailsėti, tuomet ir diena bus kur kas šviesesnė. Vakare atsiribokite nuo įvairių technologijų ir užsiimkite širdžiai miela veikla: prieš miegą užsiimkite joga, išeikite pasivaikščioti ar užsiimkite kvėpavimo pratimais.

Leiskite kitiems padėti jums ir visomis išgalėmis stenkitės padėti sau patys.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai

Šašlykai

Reklama