Bičiuliai ir kolegos sukrėsti Irenos Veisaitės mirties: „Ji buvo žmogiškumo kompasas“

Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Irena Veisaitė
Autorius: BNS, Žmonės.lt
Publikuota: 2020-12-11 14:44
Bičiuliai ir kolegos sukrėsti Irenos Veisaitės mirties, jie pabrėžia didelį jos indėlį Lietuvos kultūrai ir teatrui. Intelektualė, teatrologė, literatūrologė ir žmogaus teisių aktyvistė I.Veisaitė mirė penktadienį, eidama 93-iuosius metus.

Teatro režisierius Oskaras Koršunovas prisimindamas buvusią dėstytoją ir kolegę pabrėžė jos humanizmą, toleranciją bei nuomonės svarbą jo kūryboje.

„Tai buvo vienas pagrindinių žmonių, kurių nuomonė man buvo be galo svarbi“, – sakė O.Koršunovas.

„Ji žiūrėdavo visus spektaklius ir ne po vieną kartą, mes visada kalbėdavome, ji visuomet lankydavosi visose premjerose, būdavo repeticijose. Buvo keli tokie žmonės – Leonidas Donskis ir Irena Veisaitė man tikrai labai svarbūs“, – pridūrė jis.

Leonidas Donskis ir Irena Veisaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Leonidas Donskis ir Irena Veisaitė / Asmeninio albumo nuotr.

O.Koršunovas sako, kad I.Veisaitė buvo jo dėstytoja konservatorijoje, jis vis dar prisimena „neįtikėtinas paskaitas“ apie „Dekameroną“.

Vėliau, anot režisieriaus, jiedu susibičiuliavo. „Tas didysis žmogiškumas ir humanizmas – man ji tiesiog yra to pavyzdys. Irena buvo savotiškas žmogiškumo kompasas“, – pasakojo režisierius.

Jis teigė visuomet pasikliovęs I.Veisaitės požiūriu. „Kai aš susidurdavau su kažkokiais ginčytinomis moralinėmis kolizijomis, tada aš visada pagalvodavau apie Ireną – kaip ji elgtųsi, kaip žiūrėtų į tai. Kaip pagaliau savo skriaudėją priimti – ta prasme aš nežinau kito tokio žmogaus Lietuvoje“, – kalbėjo O.Koršunovas.

„Bent jau man jos laikysena išliks visą laiką“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad žinia apie I. Veisaitės mirtį jį šokiravo. „Aš neleidau sau tos minties, man buvo didelis smūgis (...) Lietuva neteko intelektualo, inteligento, žmogiško tikrąja to žodžio prasme. Tokių žmonių yra labai mažai. Tikros gilios, nedeklaratyvios humanistės – aš asmeniškai tokių žmonių daugiau nežinau“, – teigė O.Koršunovas.

„Lietuva neteko pažinimo gilumos“

Vilniaus mažojo ir Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas sako, kad Lietuva, mirus I.Veisaitei, neteko be galo kūrybingo ir gilaus žmogaus.

„Lietuva neteko pažinimo gilumos, ko šiandien trūksta. Ramybėje pažinti grožį, gilumą, paslaptį gyvenimo. Netekome gilumos, dabar viskas tik paviršiumi, abstrakčiai, greitai“, – BNS sakė R.Tuminas.

Jis pasakojo su I.Veisaite bičiuliško ryšio neturėjęs, tačiau susidūręs profesinėje veikloje. Pasak teatro režisieriaus, ji mokėjo net ir prastus spektaklius pateikti taip, kad verstų į juos nueiti.

„Jeigu ir analizuodavo, pristatydavo kokį kūrinį, tai ji labai kūrybingai tą darydavo, suprato meno subtilybes. Ji viena iš tų analitikių, kuri galėdavo apie nevykusį ar nepavykusį spektaklį, pasakyti su tokia menine išraiška, kad galvoji, jog reikėtų nueit ir jį pažiūrėt“, – pasakojo R.Tuminas.

Anot jo, pastaruoju metu ji ieškojo galimybių atvykti į Maskvą, domėjosi J.Vachtangovo teatro veikla. „Paskutiniu metu ji labai domėjosi veikla, ieškojo galimybių, kaip atvykti į Maskvą, nes ji čia labai žinoma, ir knyga jos buvo čia pristatyta“, – kalbėjo režisierius.

Jam įspūdį paliko ir I.Veisaitės geranoriškumas bei pagarba.  „Labai atsargi, su pagarba į jaunus ypač žiūrėdavo, su motiniška šiluma, su geranoriškumu“, – teigė R.Tuminas.

Irena Veisaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Irena Veisaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Intelektualė, teatrologė, literatūrologė ir žmogaus teisių aktyvistė I.Veisaitė mirė penktadienį, eidama 93-iuosius metus. Ji gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.

Po karo I.Veisaitė studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1953-iaisiais baigė germanistiką Maskvos universitete, baigė Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universiteto aspirantūrą.

Nuo 1953-iųjų ji beveik penkis dešimtmečius metus dėstytojavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Lietuvos ir užsienio spaudoje ji yra publikavusi daugiau kaip 200 straipsnių literatūros, teatro, XX amžiaus lietuvių ir žydų santykių, Holokausto istorijos temomis, 2016-aisiais publikuota istoriko Aurimo Švedo pokalbių knyga su ja. 

I.Veisaitė 1990-aisiais buvo viena Atviros Lietuvos fondo steigėjų, iki 2000-ųjų fonde ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, dirbo įvairių kitų nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Mokslininkė yra pelniusi daugybę valstybinių apdovanojimų, šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Naujausi straipsniai