Vienas iš virtuvės mitų griovėjų Alfas Ivanauskas nebijo svajoti ir eksperimentuoti, nes daugsyk kartoti jau sukurtus receptus – nuobodu. Pasak jo, ir kiekvienas mūsų tą nuobodulį iš virtuvės gali lengvai išvaikyti.
- Ar, jūsų nuomone, egzistuoja toks dalykas kaip lietuviška virtuvė? Kodėl apie ją pagalvojus daugeliui kyla asociacijų su kažkuo DAUG ir RIEBAUS?
- Manau, tikrai egzistuoja, bet ji neturi nieko bendra su didžkukuliais ar baltąja mišraine. Mes net savo laidoje, kalbėdami apie pastarąjį patiekalą, buvome kupini sarkazmo. Nieko bloga gaminti ir valgyti baltąją mišrainę, bet nereikia ja vaišinti užsieniečių tikinant, kad tai – mūsų nacionalinis patiekalas. O dėl žodžio DAUG… Pažiūrėkite, kiek daug valgo italai, ispanai, prancūzai!.. Jų stalai per vakarienes taip pat būna nukrauti. Riebesnį maistą kažkiek lemia mūsų klimatas. Juk jeigu visus metus šviestų saulė ir būtų nors 20 ºC šilumos, tikrai nevalgytume tiek daug riebių patiekalų. Taigi viskas turi loginį paaiškinimą.
- Ar apskritai Lietuvoje su maistu susiję tiek daug mitų, kad reikėjo juos griauti? Ir kaip sekasi?
- Kiekvienoje šalyje yra tų mitų, kaip ir problemų ar spręstinų klausimų. Tiesiog mūsų mitai labiau susiję su maisto vartojimo ir pateikimo kultūra. Mes vis dar bijome derinti, kitaip serviruoti ir kūrybiškiau žvelgti į maisto gamybos procesą ir pateikimą. Griauti? Vis dėlto viskas priklauso nuo požiūrio. Man atrodo, mes labiau statome nei griauname... Nors kai kas sako, kad griauname. O sekasi mums visai gerai, džiaugiamės rezultatais: mūsų laidos ir išleistos knygos 7 ingredientai populiarumas rodo, jog žmonėms tikrai patinka, ką darome Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad sulaukiame daug laiškų ir pasiūlymų – tai didžiausia paskata eiti pirmyn ir siekti užsibrėžto tikslo.
Pats bendravimas ir nebūtinai kalbos apie maistą sukuria naujų dalykų. Svarbu nebijoti bendrauti, klausti ir, žinoma, svajoti.
- Iš kur semiatės įkvėpimo?
- Įkvėpimas ateina iš įvairių dalykų: kelionių, naujų knygų, kulinarinių mokymų... Bet labiausiai padeda bendravimas, nes tik diskusijose ir pokalbiuose gimsta įdomiausi dalykai. Ir nesvarbu, ar tai būtų geras bičiulis, ar kolega, ar klientas iš užsienio. Pats bendravimas ir nebūtinai kalbos apie maistą sukuria naujų dalykų. Svarbu nebijoti bendrauti, klausti ir, žinoma, svajoti.
- Neseniai jūsų trijulė pristatė savo sukurtą šokoladą. Kodėl būtent jį? Nes tai tiesiausias kelias į smaližių širdis?
- Mūsų Fusion Cans šokoladas irgi gimė iš bendravimo, ypač jį paskatino sukurti mūsų klientai, nuolat prašę originalios dovanos, kurią jie galėtų padovanoti bet kuria proga bičiuliams ar verslo partneriams. Sugalvojome sukurti net kelis šokoladų variantus, kurie tiktų ne tik verslo aplinkai, bet ir būtų puiki dovana kiekvienam saldumynų ir estetikos gerbėjui.
- Mėgstate eksperimentuoti. O ar buvo tokių eksperimentų, kai norėjote nuo galvos nusirauti plaukus?
- Kažkada tikrai buvo, tačiau kuo toliau, tuo vis mažiau jų. Bet, aišku, būna... Niekas negimė mokėdamas, todėl visus eksperimentus pirmiausia darome sau (juokiasi)!
- Kaip įsileisti naujų vėjų į virtuvę? Juk dauguma žmonių velniškai konservatyvūs. Nuo ko pradėti?
- Pasiūlysiu kelis būdus:
1. Prekybos centre įsigykite kelis produktus, kurių niekada nesate pirkę, pavyzdžiui, konservuotų aštuonkojų, perlinio kuskuso ir egzotiškų prieskonių. Paskaitykite apie vieną iš jų arba apie visus produktus internete, t. y. ką iš jų įmanoma pagaminti. O toliau jau galite interpretuoti, patys kažką sukurti. Jei nedrąsu – iš pradžių tiesiog užtektų viską pagaminti pagal rastą receptą.
2. Su draugais nusipirkite vienam kokiam nors patiekalui maisto produktų. Pavyzdžiui, sutarkite, kad šiandien visi kartu jūsų namuose gaminsite plokštainį. Kai bičiuliai susirinks, praneškite, kad visi drauge iš tų pačių produktų turite sugalvoti kažką naujo – tik ne kugelį. Ir čia jau prasidės linksmybės... Patikėkite! Labai mėgau tokius žaidimus žaisti vienas namuose!
3. O jeigu ir tai nepadeda, tuomet paimkite į rankas mūsų knygą 7 ingredientai: daug kas sakė, kad jos nuotraukos įkvepia gaminti net tuos, kurie niekada to nedarė, ir tuos, kuriems jau viskas pabodo.
- Ką šįryt valgėte pusryčiams ir kokie pusryčiai galėtų būti pagal Alfą?
- Kadangi namie nespėjau papusryčiauti, mūsų kulinarinio laboratorinio lofto šaldytuve radęs kiaušinių, tortilijų ir cukinijų greitai sugalvojau pusryčius – ant tortilijų keptą kiaušinienę su šviežiomis cukinijomis. O pusryčiai pagal Alfą būtų labai įvairūs. Viskas priklauso nuo metų laiko, savaitės dienos ir pusryčiautojų skaičiaus. Šiaip labai mėgstu varškės patiekalus. Nors dažnai nespėju papusryčiauti, automobilyje suvalgau porą varškės sūrelių. Beje, tokiais momentais visuomet pagalvoju: „Ar kada ateis metas, kai galėsiu ramiai papusryčiauti niekur nelėkdamas?..“
Tekstas D. Štuikienės