Tai, kiek esate patenkinti savo darbu būdami jauni, gali nulemti, kokia bus jūsų sveikata sulaukus vidutinio amžiaus. Tokią išvadą daro mokslininkai ir dėl to įspėja jaunus žmones – tuos, kuriems dabar 20–39 metai. Viskas paprasta: jei jaučiate pasitenkinimą darbu, būsite sveikesni, o jei ne...
Tie, kurie yra labai patenkinti darbu, palyginus su tais, kurie jaučiasi vidutiniškai, įkopę į penktą dešimtį bus geresnės sveikatos. O štai tie, kurie jaunystėje nelabai smagiai jaučiasi darbe, vėliau bus ne itin geros psichinės sveikatos, juos gali kankinti nerimas, depresija ir nemiga.
Tyrimo vadovas – sociologas Jonathanas Dirlamas iš Ohajo valstijos universiteto. Jis su komanda išanalizavo tyrimo, pradėto 1979-ais metais, duomenis. Tyrime dalyvavo daugiau nei 6400 žmonių, kurie buvo klausiami apie tai, mėgsta jie ar nemėgsta savo darbo, taip pat apie sveikatą. Apklausų metu tiriamiesiems buvo nuo 20 iki 39-erių metų.
45 proc. apklaustųjų teigė esą nepatenkinti savo darbu. 15 proc. patikino, kad yra laimingi dirbdami savo darbą. 17 proc. teigė, jog su metais jie patyrė didesnį pasitenkinimą darbu, o likusieji 23 proc. prisipažino, kad kuo toliau, tuo mažiau patenkinti yra.
Kai apklausų dalyviai įkopė į penktą dešimtį, buvo palyginta jų fizinė bei psichinė sveikata su ankstesniais duomenimis ir atsakymais apie darbą, buvo domimasi, kaip apklaustiesiems sekasi miegoti, ar jų nekankina nerimas, depresija, taip pat buvo domimasi fizinėmis ligomis: padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, vėžiu, artritu, širdies ligomis, chroniškomis plaučių ligomis, kojų ir nugaros skausmais, mažakraujyste ir kepenų bei skrandžio problemomis.
Paaiškėjo, kad fizinė apklausiamųjų sveikata prastėjo tarp tų, kurie būdami jauni nebuvo patenkinti savo darbu arba jei tas pasitenkinimas bėgant metams sumažėjo. Tokie žmonės dažniau jautė nugaros skausmus, taip pat dažniau peršaldavo, tačiau fizinės funkcijos nesuprastėjo, kaip ir nepadidėjo tikimybė susirgti rimtomis ligomis (nors tiek!).
Tiesa, kalbant apie psichines ligas, polinkis į depresiją vienareikšmiškai buvo didesnis. Apskritai tokie žmonės buvo silpnesnės psichinės sveikatos (silpnesnių nervų), patyrė miego problemų, dažniau jautė nerimą.
Žmonės, jaunystėje buvę patenkinti darbu, sulaukę vidutinio amžiaus rimtų sveikatos problemų neturėjo.
Žmonių fizinė bei psichinė sveikata buvo stebima iki jiems suėjo 49-eri, taigi tyrimas neaprėpia, o kas gi buvo toliau? Taip pat tyrėjai pripažįsta, kad sunku atskirti priežastis ir pasekmes, ir yra daugybė sveikatai įtaką darančių veiksnių (gyvenimo būdas, genetika ir t.t.). Tiesiog pastebėta, kad žmonės, jaunystėje buvę patenkinti darbu (ir kuriems tas pasitenkinimas nesumažėjo), sulaukę vidutinio amžiaus rimtų sveikatos problemų neturėjo.
Tyrimo rezultatai kol kas dar nepaskelbti moksliniame leidinyje, taigi laikomi preliminariais. Vis tik jie atrodo logiški: psichologinis nepasitenkinimas darbu tikrai gali padaryti neigiamos įtakos psichinei sveikatai ateityje, o silpna psichinė sveikata daro įtaką fizinei sveikatai. Ir prisimename posakį: visos ligos nuo nervų.
Priežasčių, dėl ko žmonės nėra patenkinti savo darbu, gali būti labai daug. Vienos dažniausių – despotas vadovas, nesutarimai su kolegomis, psichologinis smurtas, nesusidorojimas su darbu (per maža kompetencija, negebėjimas paskirstyti laiko ir užduočių arba tiesiog per daug darbo), viršvalandžiai, menkas atlyginimas, bijojimas netekti darbo, motyvacijos stygius.
Negana to, dažnai žmonių netenkina pats darbo pobūdis, jie savęs nerealizuoja.
Jei nesate patenkinti savo darbu, pirmiausia aiškiai įvardykite (galite susirašyti) to priežastis ir apgalvokite, ką ir kiek galima pakeisti, kiek problemos yra realios, o kiek jų slypi jūsų galvoje. Su pastaruoju atveju susitvarkyti sunkiausia, bet būtina, nes jokiu darbu nebūsite visiškai patenkinti, jei jausite vidinį nepasitenkinimą savimi ir aplinka.