Biuras tiesiog mūsų kišenėje ar rankinėje. Taip gyventi taip įpratome, kad tiek mes, tiek juo labiau darbdaviai galvoja, jog tikrinti darbinį el. paštą ne darbo metu yra visiškai normalu. Ką apie tai mano mokslininkai? Tai veda emocinio išsekimo link ir skatina neproduktyvumą.
Darbuotojai, kurie jaučiasi įpareigoti tikrinti darbinį elektroninį paštą ne darbo metu, rizikuoja patirti emocinį išsekimą. Tyrimas apie tai bus pristatytas kasmečiame Vadybos akademijos susitikime, Kalifornijoje, rugpjūčio pradžioje.
Formaliai įmonėse net nereikia reikalauti darbuotojų tą daryti – toks pageidavimas išreiškiamas per darbinę kultūrą. Mokslininkai iš kelių JAV universitetų, tarp jų ir tyrimo vadovė Luiba Belkin, teigia, kad jų tyrimas yra pirmasis, kuris tiesiogiai susieja poreikį tikrinti el. paštą su nuolatiniu stresu.
Kaip rašo tyrimo autoriai, „Elektroninis paštas yra gerai žinoma [organizmo ir proto] atsistatymo proceso kliūtis. Jo prieinamumas prisideda prie persidirbimo, nes tai leidžia darbuotojams būti susijusiems su darbu, tarsi jie niekada nebūtų palikę savo darbo vietos.“
Kad išsiaiškintų to poveikį, mokslininkai ištyrė beveik 300 suaugusių darbuotojų iš skirtingų sferų: finansų, technologijų, sveikatos apsaugos ir bankininkystės. Tiriamųjų buvo paprašyta paskaičiuoti, kiek laiko jie praleidžia tikrindami darbinį paštą nebūdami darbe, taip pat apie jų vadovų lūkesčius ir panašius dalykus.
Daugumai žmonių darbdavio lūkesčiai sukelia „išankstino streso“ – nerimo ir netikrumo – būklę.
Įdomiausia yra tai, kad emocinį išsekimą ar gebėjimą derinti darbą ir šeimą lemia ne kiek laiko praleidžiama tikrinant el. paštą, kiek darbuotojo įsitikinimas, ko iš jo tikisi darbdavys. Ir daugumai žmonių darbdavio lūkesčiai sukelia „išankstino streso“ – nerimo ir netikrumo – būklę. Nepaisant to, dažnai ar ne jie ne darbo metu tikrina elektroninius laiškus.
Tai labai svarbu žinoti darbdaviams – jei jūsų organizacijoje kultivuojama „būk visuomet pasiekiamas“ kultūra, jūsų darbuotojus gali kankinti chroniškas stresas. Ir tai anksčiau ar vėliau atsilieps darbui.
Jau senokai nustatyta, kad darbuotojai turi gebėti atsitraukti nuo darbo, o nuolatinis poreikis būti pasiekiamam neleidžia to padaryti. Taigi – neleidžia pailsėti, žmogus būna nuolatiniame budėjimo režime. Kai dar pridedame, jog tokios būklės tampa sunku atsiduoti šeimai, krenta ne tik darbo našumas, bet ir žmogus gali susirgti depresija, pasidaryti apatiškas ar būti nepatenkintas savimi ir darbu.
Deja, sprendimas, ką daryti, labiau priklauso ne nuo darbuotojų, o nuo darbdavių. Optimaliausias variantas būtų labai aiškus pasakymas darbuotojams, kad jie neprivalo tikrinti el. pašto palikę darbo vietą. Kad išėjęs iš darbo, žmogus nebeturi dirbti iki kitos darbo dienos ryto. Jei to įgyvendinti neįmanoma, bent jau nustatykite tam tikras valandas, kada turite teisę tikėtis iš darbuotojo lojalumo, greitos reakcijos ir t.t. Ir, žinoma, jokių laiškų prieš miegą, savaitgalį ar anksti ryte.
Dar vienas iš variantų – nustatytos dienos, kada darbuotojams po darbo išvis nesiunčiami elektroniniai laiškai. Darbuotojas turi žinoti, kad tai, jog jis netikrins pašto ne darbo valandomis, neturės jokios įtakos jo karjerai ir algai.
Pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė neseniai priėmė darbo reformos įstatymą, kuris numato, kad savaitgaliais darbuotojai teisiškai gali netikrinti el. pašto ar patys siųsti laiškų.
Darbuotojai fiziškai palieka biurą, bet jie nepalieka darbo. Jie lieka tarsi pririšti prie elektroninio pavadėlio – kaip šuo.
Prancūzijoje buvo pastebėta, kad kas dešimtas dirbantis žmogus yra ant išsekimo ribos. Dėl visko kalta susiformavusi darbo kultūra, kad žmogus turi daryti vis daugiau, nes įmonės nuolat konkuruoja dėl pasiekimų.
Kaip BBC paaiškino Benoit Hamonas iš Nacionalinės Prancūzijos asamblėjos, „Darbuotojai fiziškai palieka biurą, bet jie nepalieka darbo. Jie lieka tarsi pririšti prie elektroninio pavadėlio – kaip šuo. Tekstai, žinutės, elektroniniai laiškai – jie šturmuoja individo gyvenimą iki tokio lygio, kol jis ar ji galiausiai palūžta.“
Paskaičius viskas atrodo labai logiška, tik dauguma mūsų apie tai net nesusimąstėme. Gal pats metas patausoti savo sveikatą?