Metų mokslo žmogus

Inga Minelgaitė

Už lyderystės idėjas

Kai lietuviai kolegos Islandijos universiteto dėstytoją mokslininkę dr. Ingą MINELGAITĘ (37) nominavo geriausios užsienyje dirbančios mokslininkės apdovanojimui, ji nustebo. Tačiau lietuvės pasiekimų sąrašas nemenkas. Doktorantūros studijas ji baigė Islandijoje, o dabar yra Islandijos universiteto Verslo katedros dėstytoja ir Projektų vadybos instituto vadovė. Ji, užsienietė, su kolegėmis parašė knygą apie lyderystę Islandijoje: leidinys nominuotas geriausios knygos apdovanojimui Europos vadybos akademijoje. Tarptautinės įmonės ją samdo kaip konsultantę ir tyrėją, o mokslininkų tinklalapyje „Academia.edu“, vienijančiame 82 milijonus narių, Inga yra tarp skaitomiausių mokslininkų.  

Aurelija Žvirblienė

Už sugriautus mitus

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, Medicinos fakulteto profesorė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Aurelija ŽVIRBLIENĖ (58) sukūrė kelis šimtus naujų monokloninių antikūnų, turinčių mokslinę, komercinę ir diagnostinę vertę. Mokslininkė bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio biotechnologijų įmonėmis kuriant inovatyvius produktus įvairių ligų diagnostikai. Ji paskelbė per 60 publikacijų tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, yra kelių tarptautinių patentų autorė. 2017-aisiais kartu su Gyvybės mokslų centro kolegomis pirmą kartą Lietuvoje iššifravo visą bakterijos genomą. Aurelija dirba su moksleiviais ir studentais, padeda jauniems mokslininkams įsitvirtinti mokslo srityje, aktyviai šviečia visuomenę skiepijimosi klausimais ir griauna mitus apie skiepų žalą.

NUGALĖTOJAS Aurimas Vyšniauskas

Už suteiktą viltį pasveikti

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių Fizikos skyriaus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras Aurimas VYŠNIAUSKAS (31) ir jo komanda yra mokslinio atradimo, kuris gali padėti išgydyti nepagydomas ligas, autoriai. Lietuvių mokslininkų grupė pirmąkart pasaulyje moksliniais eksperimentais pagrindė išvadas apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus: šios išvados yra reikšmingas žingsnis gydant civilizacijos epidemijomis vadinamas Alzheimerio, diabeto ligas. Aurimas Vyšniauskas magistro ir mokslų daktaro laipsnius įgijo Oksforde ir Londono imperatoriškajame koledže, bet dirbti grįžo į Lietuvą. Jis džiaugiasi galėdamas įgyvendinti mokslines savo idėjas Fizinių ir technologijos mokslų centre: jo nuomone, tai viena geriausių vietų moksliniams tyrimams. Savo žiniomis Aurimas dalijasi su studentais – dėsto Vilniaus universiteto Chemijos fakultete.

Eglė Čekanavičiūtė

Už ryšį su kosmosu

Kosmobiologė Eglė ČEKANAVIČIŪTĖ (35) apie kosmosą svajojo nuo vaikystės, o šiandien yra vienintelė NASA – didžiausioje pasaulio kosminių tyrimų organizacijoje – dirbanti mokslininkė lietuvė. Baigusi neurobiologijos studijas Harvarde, Stanfordo universitete įgijusi neuromokslų daktaro laipsnį, ji gilinosi į žmogaus imuninę sistemą ir uždegiminius procesus, o dabar labai prisideda prie to, kad žmonės skraidytų virš Žemės: NASA mokslinių tyrimų centre Eglė tiria, kaip buvimas kosmose veikia žmogaus organizmą. Ateinančiais dešimtmečiais žmonija planuoja skrydžius į Mėnulį ir Marsą – astronautai daug laiko praleis kosmose, tad mokslininkė nagrinėja, kaip kontroliuoti radiacijos poveikį jų kūnams ir kitus galimus veiksnius. Taip pat ji užsiima mokslo populiarinimu, dalyvauja mokslo mugėse ir moko vaikus bei studentus, ypač iš mažiau pasiturinčių šeimų. 

Ar tikrai norite atiduoti savo balsą už
?

Už vieną nominaciją galima balsuoti tik vieną kartą.

Ačiū!

Jūsų balsas įskaitytas.

Jūsų balsai sudaro 50% visų balsų.

Kitą 50% dalį sudaro komisijos balsai.

Grįžti
facebook