Metų kino moters rinkimai: 2018-ųjų Publikos simpatija tapo Marija Kavtaradzė

Dvyliktą kartą vykstantis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, pristatantis moterų režisierių kūrybą, siekia pagerbti aktyviai kino kūrimo ir sklaidos procese dalyvaujančias, dažnai „už kadro“ dirbančias kino moteris. Festivalis tradiciškai renka metų kino moterį ir kvietė atiduoti savo balsus bei išrinkti Publikos simpatijų prizo laimėtoją. Metų kino moters ir Publikos simpatijos apdovanojimai buvo įteikti vasario 6 d. Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ atidarymo renginio metu. Žiūrovų ir kino profesionalų balsams sutapus, Metų kino moterimi išrinkta Marija Kavtaradzė. Žemiau galite pamatyti visas nominantes.

„Turime labai talentingus animacijos režisierius, kuriančius įdomius dalykus, pelniusius tarptautinį pripažinimą. Manau, kad visi kartu mes galime pakeisti lietuviškos animacijos veidą, padaryti jį patrauklų, suprantamą ir matomą Lietuvos auditorijai”, – sako prodiuserė Agnė Adomėnė, įkūrusi kino gamybos kompaniją „ART SHOT“, kuri vysto, prodiusuoja bei koprodiusuoja meninius animacinius filmus. Agnė Adomėnė – viena iš Lietuvos animacijos asociacijos įkūrėjų bei valdybos narių. 48-ajame Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje bus rodomas „ART SHOT“ prodiusuotas lietuvių režisierės Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Žonglierius“. 

„Kinas ir kino kūrimas yra mano darbas. Aš per tai kalbu. Nenoriu rėkti ar kalbėti kažkokiomis aiškiomis žinutėmis. Tiesiog kalbuosi su žiūrovais, mąstau per filmus ir kalbu apie tai, kas man atrodo svarbu,“ –sako Marija Kavtaradzė (laimėtoja), kino režisierė ir scenaristė, apdovanota „Sidabriniu kiaušiniu“ ir „Sidabrine gerve“ už geriausią scenarijų („Šventasis“ rež. A.Blaževičius). Šiemet pirmojo Marijos Kavtaradzės režisuoto ilgametražio vaidybinio filmo „Išgyventi vasarą“ pasaulinė filmo premjera įvyko 43-jame Toronto tarptautiniame kino festivalyje. „Išgyventi vasarą“ Talino kino festivalyje pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu.

„Moterų, dirbančių Lietuvos kine, padėtis nei unikali, nei išskirtinė. Ji nei geresnė, nei blogesnė. Ta pati – nekokia – padėtis būdinga visoms šalims. Moteris dėl savo lyties yra diskriminuojama visame pasaulyje. Tai globali, ne tik mūsų šalies ar regiono problema. Man atrodo, kad turime keisti padėtį savo srityse, savo kompetencijomis, savo galimybėmis, ten kur mes dirbame ir esame šią akimirką,“ – pastebi Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Kino tyrinėtoja, mokslininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, šiemet pristatė dvejus metus vykdyto tyrimo apie moterų padėtį Lietuvos kine rezultatus. Organizacija „Meno avilys“, tyrė, kokią moterų situaciją ir jos kaitą Lietuvos kino aikštelėje atskleidžia jau turimi duomenys nuo 1951 metų iki šių dienų.

Balsavimas baigtas