„Oi, yra buvę pykčių. Yra sakę, jei paviešinsi – prilupsiu“, – nusijuokia žvaigždžių fotografe vadinama Laima Geležė. Rugsėjo 28-ąją fotomenininkė pristato unikalią parodą „Žvaigždės (NE) pro rakto skylutę“, kurioje – gausybė iki šiol neregėtų estrados atlikėjų kadrų. Laima juokiasi – iš streso artėjant lemtingai dienai norėjosi viską mesti ir apsimesti, kad jokios parodos ji neorganizuoja.
„Pradėjau galvoti, kam man čia viso to reikia, gal niekam neįdomu. Bet tuomet prisėdau, permąsčiau ir suvokiau – tiek metų buvusi žvaigždžių fotografe, turiu atiduoti duoklę savo profesijai. O ir toks nuostabus laikas buvo, tiek nuotraukų prikaupta!“ – portalui Žmonės.lt sako L.Geležė.
Išties nieko keisto, kad 40 metų fotografijoje besisukanti ir 14 metų Šlagerių festivalio fotografe dirbusi L.Geležė savo kolekcijoje turi tūkstančius žvaigždžių kadrų, dėl kurių paviešinimo scenos legendos galėtų ir ne juokais supykti. Į parodą „Žvaigždės (NE) pro rakto skylutę“ L.Geležė atrinko jai pačius mieliausius kadrus, užfiksuotus Palangos šlagerių festivalyje – moteris juokiasi, visų nuotraukų išeksponuoti būtų tiesiog neįmanoma!
Laima, esate daugelį metų žinoma kaip žvaigždžių fotografė. Kaip kilo idėja surengti parodą „Žvaigždės (NE) pro rakto skylutę“?
Prieš 24 metus buvau suorganizavusi parodą „Žvaigždės pro rakto skylutę“, o dabar sumąsčiau savotiškai visa tai pratęsti. Vieną dieną, besisukdama savo rutinoje, suvokiau, kad turiu tiek daug žinomų Lietuvos dainininkų, aktorių, sportininkų nuotraukų ir būtų taip gaila jas palikti tik savo archyve. Tose per daugelį metų užfiksuotose nuotraukose – ir Džordana Butkutė, ir Inga Valinskienė, ir Viktoras Malinauskas, ir Kastytis Kerbedis, Rytis Cicinas, Edmundas Kučinskas, Žilvinas Žvagulis, Simonas Donskovas ir daugelis kitų mano laikų žvaigždžių. Norėjosi visa tai parodyti visuomenei, o gal ir tuo pačiu atskleisti iki šiol nematytą atlikėjų pusę.
Žinau, kad šią parodą žadėjote surengti dar prieš dvejus metus, bet teko atidėti…
Taip. Aš ją žadėjau pristatyti dar prieš pandemiją, tačiau įvyko gyvenimas – mirė tėtis, po to mama, o ir dėl koronaviruso negalėjau surengti. Ne tas galvoje buvo.
Paroda vyks populiariame Kauno restorane „Legenda“. Kodėl pasirinkote tokią erdvę? Nejaugi nuotraukų, kuriose užfiksuotos scenos legendos, parodai tokia vieta pasirinkta atsitiktinai?
Iš anksto taip planuota nebuvo, bet labai gražiai sutapo (šypsosi). Man vis atidėliojus parodą, mano bičiulė Jurgita, restorano „Legendos“ savininkė, sako: „Laima, darome pas mane. Tu turi tiek legendų nuotraukų, o čia mano restoranas „Legenda“. Juk viskas taip susisieja. Manau, pribrendome tai padaryti“. Tai ir padarėme. Pirmąkart organizuoju tokią didelę parodą restorane. Daug kam taip pat buvo keistas toks sprendimas. Juk penkios nuotraukos gali kabėti restorane, bet gražiai išeksponuoti pusšimtį nuotraukų – labai sunku.
Kalbamės likus keletui dienų iki parodos atidarymo. Pasiruošimas renginiui jau pasibaigė?
Nejuokaukit (nusikvatoja). Gyvenu nervine nuotaika, apsikrovusi nuotraukomis, dėlioju, ką ir kur reikėtų kabinti. Žadu išeksponuoti 50 nuotraukų, o dar 700 jų leisti per projektorių.
Žinoma, dar kone paskutinę minutę turėjau netikėtai rasti savo auksiniame kambarėlyje didelį juodą voką su 22 nuotraukomis iš mano pirmosios parodos „Žvaigždės pro rakto skylutę“. Dabar sprendžiu dilemą – noriu ir jas panaudoti, nes jose mūsų žvaigždės dar jaunos, bet kaip viską išeksponuoti? Ką su jomis daryti? Galvosūkis.
Turite tūkstančius kadrų. Kaip vyko nuotraukų atrankos procesas?
Sunkiai (juokiasi). Siekdama bent kiek šį procesą suprastinti, nes per 40 metų fotografavau tiek daug Lietuvos koncertų ir renginių, susikoncentravau tik į Šlagerių festivalio nuotraukas. Orientuojuosi į savo kartą – 55-60 metų žmones, su kuriais bendravau ir kuriuos fotografavau. Tiesą sakant, atrinkau daug puikių nuotraukų, jos dinamiškos, įvairios, perteikiančios asmenybes, tam tikras situacijas.
Ilgus metus sukiojotės festivalių, koncertų, žvaigždžių vakarėlių užkulisiuose. Ar daug nuotraukų radote, kurių eksponuoti negalite?
Tokių nuotraukų, kurias mielai dėčiau į parodą, tačiau nedrįstu to daryti dėl etikos klausimų, tikrai nemažai. Nesinori susipykti, o ir stengiausi atsiklausti bičiulių, ką galiu viešinti, o ko ne, nes kartais fotografui gali atrodyti, jog nuotrauka nekalta, graži, o pačiam žmogui ji būti tragedija.
Esu gyvenime turėjusi tokį atvejį, kai viena garsi moteris, kurią nufotografavau persirengimo kambaryje, labai užpyko. Gerai, kad tas atvejis skaudžiai nesibaigė. Pamenu, ji tik su bliuskyte, aunasi kelnes ir kojines, kojos gražios, nieko nesimato daugiau, bet paviešinus tokį kadrą, ji man paskambino supykusi… Teko atsiprašinėti.
Kokių dar kuriozinių situacijų yra nutikę tuomečiuose užkulisiuose?
Oi, buvo visko, yra net pykčių buvę. Yra sakę, jei paviešinsi kadrą – prilupsiu (juokiasi).
Kartą buvo, ateinu į užkulisius, o ten vienas garsus dainininkas movėsi apatines kelnes, pamatė mane, fotoaparatą mano rankose, išsigando ir jam tie apatiniai nukrito. Stovėjo prieš mane su Adomo kostiumu (juokiasi). Dar prisimenu, kai viena dainininkė iš užkulisių vos neišėjo su pasikėlusia suknele. Aš ją išgelbėjau. Nufotografavau, bet ištraukiau tą suknelę iš apatinių (juokiasi). Tačiau tos nuotraukos niekas nepamatys.
Tikrai kiek visko yra buvę... O ir patys žinomi žmonės nemažai aibių tuomet prikrėtė. Būdavo, paslepia vyrišką 45 dydžio batą, o vietoje jo padeda 36 dydžio aukštakulnius. Reikia eiti į sceną, o bato nėra. Prisiminimų gausybė. Smagu į juos nusikelti.
O kuo dabar pripildyta jūsų kasdienybė? Galbūt fiksuojate ir šių dienų jaunųjų žvaigždžių koncertus?
Ne. Šių dienų pramogų pasaulis man nėra artimas. Laikai pasikeitė ir tai yra normalu. Tačiau aš vis tiek nenurimstu (šypsosi). Dirbu Miko Petrausko scenos menų mokykloje, fotografuoju, vedu edukacijas, rengiu savo parodas. Fotografuoju tai, ką noriu, arba tai, už ką gerai moka (juokiasi). Jau galiu rinktis. Neinu į kiekvieną renginį, neinu kiekvieno baliuko fotografuoti, nors pakvietimų gaunu.
Fotogalerija:
