Dirbti iki ašarų, kartais net iki nukritimo – visa tai dainininkei Beatričei PUNDŽIŪTEI-BEATRICH (20) dar ir kaip pažįstama. Gal todėl hito „Superstar“ atlikėjai prireikė tik kelerių metų, kad pasiektų tai, ko dar nepavyko nė vienam Baltijos šalių atlikėjui: praėjusią savaitę ji pasirašė sutartį išleisti keturis albumus su didžiausia pasaulio įrašų kompanija „Universal Virgin EMI“.
„Mūsų garažiukas“, – šypteli Beatričės prodiuseris Benas Ivanovas, atverdamas duris į įrašų studiją. Patalpa, kurioje gimsta Beatrich dainos, kone visą pasaulį priverčiančios judėti į taktą, nešvyti moderniu metalu ir chromu – jos seni minkšti foteliai, kilimai ir toršerai labiau dvelkia buduariniu jaukumu.
„Aš gyvenu čia pat, gretimame kambaryje, – Beatričė mosteli į duris. – Čia jaukus rajonas, viskas ranka pasiekiama, bet nėra miesto triukšmo. Todėl beveik niekur iš čia nevažiuoju, visas dienas praleidžiu įrašų studijoje – pasaulyje nėra geresnės vietos už ją.“
Šios savaitės žurnalo herojės manymu, norint kažko pasiekti reikia dirbti daugiau už kitus. Ir būti savimi: nepaisyti mados, iš šalies primestų standartų, o labiau – savęs: „Visi aplink daro tai, kas dabar atseit madinga, bando kopijuoti žinomus atlikėjus nuo muzikos iki aprangos: kam? Žmonėms patinka, kai esi visiškai atviras. Pavyzdžiui, šiemet į M.A.M.A. ceremoniją atsiimti apdovanojimų panorau važiuoti riedučiais: labai juos mėgstu, tad kodėl ne? Jei būčiau apsivilkusi suknelę ir apsiavusi aukštakulnius, kurių gyvenime nesu avėjusi, tikrai nebūčiau buvusi aš. Smagiausia visoje ceremonijoje ir buvo tai, kad galėjau raudonu kilimu važiuoti riedučiais. Net lažinomės, parkrisiu ar ne... Išsilaikiau!“
Kviečiame kartu pasižiūrėti tokios pat nuotaikingos šios savaitės žurnalo „Žmonės“ fotosesijos užkulisius: