Šią savaitę žurnalo „Žmonės“ viršelį papuošė aktorius Giedrius SAVICKAS (38). Jis ne dėl arogancijos nedalyvavo kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje, kur turėjo atsiimti gervę kaip Metų geriausias aktorius už vaidmenį filme „Trys milijonai eurų“ – kuklumu garsėjantis Giedrius tądien pasiteisino darbų gausa. Toks jau jis yra – raudoni kilimai jo negundo, o aktoriaus gyvenimą lydintis populiarumas nežavi.
„Kaip keista... – po interviu su Giedriumi Savicku pagalvojo jį kalbinusi žurnalistė Jūratė Ražkovskytė. – Kodėl dauguma režisierių jį mato tik kaip komedinį aktorių? Kodėl kviečia daugiausia vien publiką juokinti reikalaujantiems darbams?“
Ne, gyvenime jis nėra tas loterijoje tris milijonus laimėjęs kaimo vyriokas – už šį vaidmenį Giedrius neseniai buvo įvertintas kaip Metų geriausias aktorius ir gavo Sidabrinę gervę. Jis turi tiek daug vidinės inteligencijos ir tikrumo, jaukios ramybės ir net liūdesio dėl visos Lietuvos. Jis – tas tylusis patriotas, kuriam skauda širdį dėl sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, kurio iš tėvynės neišviliotų jokie pasakiški užjūrio darbai. Ir kuriam svarbiausia – ne šlovė ar populiarumas, o artimi žmonės šalia.
„Tegu žmonės juokiasi, jei jiems atrodau juokingas, – tarsteli Giedrius. – Bet man svarbiau, kad mano žmona juoktųsi, kai juokinu ją.“