Šią savaitę žurnalo „Žmonės“ viršelį papuošė verslininkas Giedrius Masalskis. Visi buvome įpratę prie paradinės Giedriaus Masalskio pusės. Prie linksmo balso, ką nors pakiliai šūkalojančio iš radijo eterio. Prie pasišiaušusių šviesių plaukų, televizinių išdaigų, šypsenos ir tos užtikrintos povyzos, kurią turi žmonės, nuolatos stovintys priešais minią. Jis visuomet atrodė tikras laimės kūdikis, bet...
Kartais ir laimės kūdikių kelyje pasitaiko duobių. Giedriaus gyvenime jos supuolė viena po kitos: skyrybos, įmonės bankrotas... Interviu jis atskleidė neparadinę savo pusę, skaudulius ir praradimus, o fotografų komanda tą nelengvą žmogaus gyvenimo etapą įkūnijo vaizdais.
„Ieškojome šiurkščios grunge aplinkos, kuri nebūtų glamūrinė, išlaižyta, nenatūrali, – teigia fotografas Tomas Kauneckas. – Taip atsidūrėme greta Vilniaus oro uosto. Ta vieta tarsi pabrėžė situacijos dramatiškumą: aplink tik stulpai, metalinė tvora ir tolumoje boluojantys lėktuvai, jokių dėmesį blaškančių detalių, nieko, kas trukdytų žvelgti žmogui į akis.“
Kai kurios fotografijos gali pasirodyti liūdnos, bet užvertus paskutinį puslapį vis vien lieka šviesos pojūtis: sunkmetis praeis, problemos vienaip ar kitaip išsispręs. Išeitis visuomet yra.