Žurnalo „Laima“ naujausiame numeryje skaitykite: Netvarka spintoje – chaosas galvoje?

„Laima“ 2017 Nr. 5 / Eglės Jociūtės nuotr.
„Laima“ 2017 Nr. 5 / Eglės Jociūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-04-21 11:33
AA

Prekyboje pasirodė gegužės mėnesio „Laima“. Joje skaitykite:

Grynas oras spintose ir galvose

Kaip gerai, kad Lietuva turi keturis metų laikus. Pavasaris dažnai atneša norą atsinaujinti, įsileisti gryno oro į savo namus, spintas, mintis ir gyvenimą. Paprastai generalinis namų tvarkymas prasideda nuo žodžio „reikia“. Tačiau, pasirodo, šalia šio žodžio kuo puikiausiai gali derėti kitas – „smagu“.

Tėvų ištarta frazė „susitvarkyk kambarį!“ daugybę pasaulio vaikų ir paauglių gali tą pačią akimirką „įvaryti į neviltį“. O kartais toji iš senų laikų atslenkanti neviltis ima persekioti ir mus, jau suaugusias, savo namus ir šeimas turinčias moteris. Generalinės tvarkos perspektyva retai kam pažadina džiugias mintis. Na, nebent faktas, kad paskui, kai daug pastangų ir jėgų reikalaujantis darbas bus atliktas, iš tiesų bus galima smagiai įkvėpti žvelgiant į atnaujintus namus ir spintas.

Ar gali tvarkymosi įpročiai atspindėti santykius su aplinkiniais, o netvarka spintoje – chaosą galvoje?

Bet galbūt įmanoma patį procesą paversti malonia veikla? Pasirodo, kartais naujas žvilgsnis į senus įpročius padeda suvokti tai, apie ką anksčiau nė nepagalvojai. Pamėginkite užduoti sau klausimus: ar gali tvarkymosi įpročiai atspindėti santykius su aplinkiniais, o netvarka spintoje – chaosą galvoje? Ar įmanoma keičiant tvarką namie atrasti vidinę ramybę? Arba metant lauk nereikalingus daiktus atsikratyti ir įsisenėjusių kompleksų? Siūlome atidžiau pažvelgti į savo aplinkos tvarkymo būdus ir pasistengti suprasti, kaip nuobodų namų švarinimą paversti džiaugsmingu.

Specialioje pavasario temoje – madingos namų ir drabužinių tvarkymo teorijos, pasaulyje garsių ekspertų patarimai.

O kaip tai atrodo praktikoje? Trys skirtingos moterys su „Laima“ sutiko pasidalyti, ką joms reiškia namų aplinka, be ko neįsivaizduoja savo erdvės ir kaip namie esantys daiktai atspindi jų pačių asmenybes.

Grynas oras spintose / Shutterstock nuotr.

Ne viskas pasakoma žodžiais

Kartais pykstame, kad gydytojai negali suprasti, ką jaučiame mes ar mūsų artimieji ištikus bėdai. Bet juk ir jie būna pacientai. Gydytoja neonatologė Vilma Ivanauskienė, gelbėjusi šimtus neišnešiotų naujagimių, beveik prieš devynerius metus per anksti gimusius savo dvynius irgi turėjo patikėti kolegų globai. Ir tai nebuvo lengva...

Kai kadaise ji pasakė tėvams, kad rinksis medicinos studijas, mama visai neapsidžiaugė – numanė, koks nelengvas kelias laukia dukros. O šiai atrodė, kad gydytojo darbas – kaip tik jai. Šiltas, moteriškas, teikiantis gausybę galimybių padėti, sunkioje situacijoje surasti sprendimą ir matyti, kad tavo pastangos davė rezultatų.

Tete-a-tete: jautrus pokalbis su gydytoja, kuriai daugybė Lietuvos moterų dėkingos, kad tapo mamomis ir pirmojo gegužės sekmadienio lauks kaip ypatingos šventės.

Vilma Ivanauskienė / „Mark and Migle“ nuotr.

Čempionai ir jų auksinis užnugaris

Šiandien kaip niekada anksčiau sportininko sėkmę lemia ne tik talentas, charakteris, alinamas darbas, profesionalus treneris, bet ir „nematoma“ jį rengiančių žmonių komanda. Gydytojai, kineziterapeutai, psichologai, mitybos specialistai, net choreografai ar kostiumų kūrėjai… Auksiniai žmonės! Taip juos vadina rekordų siekiantys atletai.

Airinė Palšytė šią žiemą tapo uždarų patalpų Europos čempione ir pagerino sau pačiai priklausantį Lietuvos rekordą (dabar jis – 201 cm). Pergalių džiaugsmu ji dalijasi su visais, o sportines nesėkmes bei nusivylimus patiki tik artimiausiems žmonėms, tarp kurių – ir jos kineziterapeutas Mantas Lesnickas. Jo profesionalumas, mokslu grįstų metodų taikymas padeda lengvaatletei įveikti užsibrėžtas aukštumas.

Daugkartinė Europos ir Lietuvos čempionė Rita Pivoriūnaitė save vadina laimės kūdikiu, nes per visą kiokušin karatė karjerą nėra patyrusi rimtų traumų, kurios būtų ją pristabdžiusios ar privertusios pasitraukti iš varžybų. Gal todėl, kad turi patikimą sveikatos sargybinį – šalies olimpinės rinktinės gydytoją traumatologą Tomą Vorobjovą, kuruojantį ir Ritos kultivuojamą sporto šaką.

Mūsų ledo istoriją jau rašė Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias, o šį sezoną tarptautinėje arenoje ambicingai pasirodė Saulius Ambrulevičius ir Taylor Tran. Tai, kad vienas šios poros trenerių ir choreografų – Massimo Scali, šešiskart Italijos čempionas, dukart Europos čempionato sidabro ir pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojas (poroje su Federica Faiella), atrodo kaip perspektyvos ženklas.

Trys mūsų čempionų istorijos – iš pirmų lūpų.

Airinė Palšytė ir Mantas Lesnickas; Saulius Ambrulevičius, Taylor Tran ir Massimo Scali; Rita Pivoriūnaitė ir Tomas Vorobjovas / „Mark and Migle“, Gedmanto Kropio ir asmeninio albumo nuotr.

Nauji diktatoriai

Dar prieš dešimt metų buvo galima ramiausiai gyventi nežinant, kas tokie milenialai ir koks jų ryšys su mada. Jokių dramų nėra ir dabar. Bet įdomu pažiūrėti, kaip mada, visada vadinusi save diktatore, stengiasi suktis susidūrusi su tūkstantmečio karta.

Ji – ne itin patrauklūs klientai: milenialai skaičiuoja pinigus, yra praktiški, laukia išpardavimo, prieš ką nors pirkdami mėgsta patikrinti, ar elektroninėje parduotuvėje tas daiktas nėra pigesnis etc. Tačiau ši karta – gausi ir ji turi didelę perkamąją galią. Aišku, kalbame ne apie bentlius ar asmenines salas. Žmonės, gimę XX a. pabaigoje, labiausiai domina madą.

Kaip tik jie yra pagrindiniai pirkėjai ir trendseteriai, jų pritarimas ar nepritarimas lemia, kokie daiktai užtvindys gatves, o kokie – dulkės. Šie žmonės pasitiki savimi, nepaiso autoritetų, nemano, kad reikia vaikytis mados. Bet milenialams patikę švarkai ar batai mikliai apkimba patiktukais ir tampa kultiniai, nes tos kartos rankose – socialiniai tinklai, žaibiškas apsikeitimas informacija.

Rubrikoje „Simptomai“ – apie tikruosius šiandienos mados vedlius, guru ir diktatorius.

„Dolce & Gabbana“ 2017/2018 ruduo/žiema / Vida Press nuotr.

Tavo, mano ir mūsų pinigai

Bendro gyvenimo pradžioje žmonės aptaria daugelį dalykų: kur gyvens, kaip įsirengs būstą, kuris pirks ir gamins maistą, neš šiukšles. Net apie planuojamų vaikų skaičių kartais būna lengviau kalbėtis nei apie finansinius reikalus bei įsipareigojimus. Sudėtingiausios tampa iš pirmo žvilgsnio nekaltos situacijos, kai žmonės nutaria nekvaršinti sau galvos „nereikšmingomis“ smulkmenomis: gyvena nesusituokę, nes „kam tas popierius“, juk „jokio skirtumo“ (tačiau skyrybų, vaikų ir turto dalybų atvejais paaiškėja, kad skirtumas vis dėlto yra – ir ne toks jau mažas).

Šeimos modeliai – įvairūs, vyrų ir moterų lūkesčiai – skirtingi, nenuspėjami: gerai uždirbanti moteris ir kuklias pajamas gaunantis vyras; daugmaž vienodas pajamas gaunantys partneriai; pasiturintis karjeristas ir žmona namų šeimininkė. Ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai tikru iššūkiu tampa atvejai, kai bendrą gyvenimą pradeda kurti žmonės, turintys vaikų iš ankstesnių ryšių. Ar privalote pirkti vienas kito vaikams tokias pat dovanas, kaip ir bendriems? Ar normalu, kad vyras jaučia skolą buvusiai šeimai ir laiką, kurio negali skirti atskirai gyvenančioms atžaloms, kompensuoja gerokai didesnėmis pinigų sumomis, nei jums norėtųsi?

Išsiaiškinti požiūrį į šeimos finansus svarbu bendro gyvenimo pradžioje. Bet niekada nevėlu šia tema pasikalbėti ir tiems, kurie pajunta pirmąsias įtampas ar rimtai nesutaria dėl pinigų.

Šįkart rubrikoje „Sielos universitetai“ – pokalbis ne apie meilę, o apie pinigus.

Pinigai / Shutterstock nuotr.