Žurnalistė Miglė Galvonaitė: „Mūsų gyvenimas – amžina kova“

Miglė Galvonaitė/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-02-18 08:57
Pirmąkart apie tai stipriau susimąsčiau pamačiusi Karl Ove Knausgardo knygos viršelį. Kai užsidarom savyje, atrodo, kad tą kovą kovojame vieninteliai. Kad vieninteliai esame nuskriausti. Kad skaudžiausios bėdos krenta tik ant mūsų pečių. Tie, kurie visai nekovoja, nepatenkinti dar stipriau: „ką kitiems kalbėti apie problemas, juk tik aš jų turiu“.

Užtrunka daug laiko, kol iš mažų gyvenimo detalių, patirtų iššūkių, baimių, skaudulių ir džiaugsmų it mažus kristalėlius susirenki užuominas. Visi jie yra apie tą patį gyvenimo uždavinį. Vieną vienintelį ir nepakartojamą. Tavo kovą. Tik skirtingos kristalėlių formos mus lengvai apgauna ir ilgai nesurišam, kad kovojam su ta pačia problema. Su tuo pačiu savimi. Gal todėl sava kova atrodo pati skaudžiausia ir sunkiausia. Gal todėl lengviau kito neklausti, nesiklausyti ir sakyti, kad jo kova – mažiau reikšminga.

Kai sprendžiam visą šį kryžiažodį savo galvoje, atrodo, kad tai niekada nepraeis, kad visada nešime tą kryželį – nuo pat vaikystės širdyje laikomas traumas, kurios vis atbunda silpnesnėm akimirkom. Kol gyvenam baimėmis viduje, atrodo, patikim, kad jos niekada nedings. Aplink pastebim tik tai, kas jas tik patvirtina.

Miglė Galvonaitė/Asmeninio archyvo nuotr.
Miglė Galvonaitė/Asmeninio archyvo nuotr.

Sunku išdrįsti pasipasakoti. Pripažinti, kad kovoji kovą. Kad nesi tobulas ir toks niekada nebūsi. Bet už šį sunkų žingsnį yra atsidėkojama labiausiai išlaisvinančiu būdu.

Kai į kovą pasikvieti kitus. Kai papasakoji jiems apie tai, kas Tave lydi jau daug metų. Kaip vis nerandi būdų sudėlioti to tūkstančio skirtingo dydžio krislelių. Tik tada pradedi pastebėti, kokios visų kovos panašios. Kaip stipriai jos persipina. Ir kad atsakymas, kaip sudėlioti savą delionę slypi kitų žmonių rankose.

Tereikia paprašyti. Pradėti kalbėtis. Peržengti puikybę, baimę, nesaugumo jausmą. Kai pasitiki kitu ir leidi kitam pasitikėti Tavimi, kovoti pasidaro lengviau. Sudėtinga dėlionė pradeda dėliotis į ryškesnį paveikslą. Pagaliau žinai su kuo kovoji. Supranti, kad turėsi įveikti vis naują iššūkį, norėdamas sustiprėti. Pagaliau pasidaro ramiau. Nes šioje kovoje nebegyveni vienas.

Temos:
Gyvenimas

Naujausi straipsniai