Niekas jau neabejoja, kad Karina Krysko-Skambinė turi puikų balsą. Ji tai įrodė surengusi ne vieną koncertą viena ar kartu su kitomis balsingomis scenos partnerėmis. O jei dar ir buvo likęs vienas kitas skeptikas, dalyvaudama muzikinėje LRT laidoje „Auksinis balsas“ Karina išsklaidė ir jų dvejones.
Kaip portalas Žmonės.lt jau rašė, Karina, padedama savo prodiuserio, režisieriaus, dailininko, vienu žodžiu, kūrybininko Egmonto Bžesko, nusprendė imtis solinės veiklos. Suburta šauni komanda pristato savo bendrą darbą – naują Karinos dainą „Jausmų labirinte“.
Portalas Žmonės.lt siūlo jums pirmiesiems išgirsti šią dainą (vaizdo įrašą rasite straipsnio pabaigoje), o prieš tai į keletą klausimų atsakė Karinos prodiuseris E.Bžeskas.
Kam kilo mintis sukurti tokią dainą?
Dainos pagrindinius žodžius sukūrė Rūta Lukoševičiūtė, tačiau prie galutinės kūrinio versijos prisidėjo visi komandos nariai – aš, Vudis, Modestas Karnaševičius, Karina Krysko-Skambinė ir jos vyras Saulius.
Labai daug dainų yra sukurta apie meilę, matyt, todėl, kad ji tokia beribė, su begale įdomių ir skirtingų istorijų. Norėdami ne banaliai pristatyti vienos nežinomos mergaitės dramatišką meilės istoriją, panaudojome netradicinius žodžių derinius, pavyzdžiui, „begalybės bedugnė“. Juk begalybė neturi dugno, tad ir bedugnės neturi, tačiau dainoje ją mes pasiekiame (šypsosi).
Papasakokite plačiau apie dainos idėją?
Merginos istorija – tikras jausmų labirintas, kuriame ji pasiklydusi su nežinomu objektu. Kadangi meilė yra labai plati sąvoka, mes neapsiribojame kažkokiu asmeniu. Mylėti galima ir tėvynę, Dievą, šeimą. Šiame labirinte ji klaidžioja su savo pačios meilės jausmu be konkretaus adresato.
Ji kovoja su didžiuliu meilės jausmu, tačiau supranta, kad tai – neįmanoma. Sunaikintą ar žuvusią meilę keičia vis naujas, kitas jausmas.
„Aplenkusi lemtį, naktis sunaikinta, už lango jau švinta“ – šiuo atveju šviesa – tai naujos meilės pradžia. Manau, šios dainos žodžius klausytojai galės laisvai interpretuoti savaip... Tačiau tam neužteks tik kartą perklausyti dainą.
Ar tai pirmasis tokios „komandos“ – Vudis, Modestas Karnaševičius, jūs, Karina Krysko-Skambinė – darbas?
Labai džiaugiuosi pradėjęs bendradarbiauti su Arvydu Martinėnu-Vudžiu. Te kiti kompozitoriai neįsižeidžia, tačiau jis, mano subjektyvia nuomone, yra vienas sėkmingiausiai kuriančių prodiuserių šiuo metu.
Pirmą kartą Vudžio paprašiau sukurti vienos jaunimo socialinės akcijos „Šviesus gyvenimas“ himną Azerbaidžane. Jis sukūrė puikią dainą, kurią atliko 2012-ųjų „Eurovizijos“ konkurso nugalėtojas Eldaras kartu su Azerbaidžano jaunimu. Mes tikrai labai džiaugėmės daina.
Visa komanda net neabejoja, kad nauja Karinos daina pasieks giliausius klausytojų jausmų labirintus.
Kodėl Karina ryžosi solinei karjerai?
„69 danguje“ toliau tęsia savo karjerą. O prie Karinos solinio šuolio stipriai prisidėjo Modestas Karnaševičius su savo prodiusuojama laida „Auksinis balsas“. Pagaliau žmonės išgirdo tai, ką aš jau seniai žinojau – Karina dainuoja! Savo naują dainą ji pristatė „Auksiniame balse“.
Dainos vizualinis išpildymas – kiek neįprastas. Kam kilo scenografijos idėjos?
Dekoraciją ir režisūrą sukūriau aš. Kostiumus kūrė Olga Filatova-Kontrimienė. Kaip ir minėjau... tai meiles istorija su stipriausiu žmogaus jausmu – MEILE. Miškas – tai tas jausmų labirintas, o vilkas – pavojus. Tai tragikomiška Raudonkepuraitės ir vilko pasakos sintezė... Pabaigoje vilkas paduoda nuodėmingą obuolį. Mergaitei, nors ir baisu, ji priima dovaną ir paragauja to nuodėmingojo obuolio.
Jūsų dėmesiui ir įvertinimui – Karinos Krysko-Skambinės atliekama daina „Jausmų labirinte“ ir pasirodymas: