Žmonės, gyvūnai ir technologijos – kaip šiuolaikiniame pasaulyje visiems sugyventi?

MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ / Ryčio Šeškaičio nuotr,
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-05-07 11:01
Savaitgalį MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ kviečia lankytojus pasinerti į kitų gyvų organizmų pasaulius. Parodos kūrėjai stengiasi nutolti nuo supriešinimo žmogiška vs. nežmogiška ir analizuoja, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus bei kokią reikšmę tam turi menas. Parodoje pristatomi kūriniai, kurių kūrėjai yra ne tik menininkai, bet ir kartu su jais gyvenantys organizmai. Kodėl menininkai pasirinko tokią kūrybą ir kokius kūrinius siūlo?

Gyvi organizmai lygūs žmogui?

„Mus supa gyvi organizmai, su kuriais mums sunku susitapatinti. Mane stulbina tai, kiek mažai galime suprasti mus supančią aplinką ir kiek mažai sąryšio taškų su aplinkiniu pasauliu mes turime. O tai reiškia, kad mes nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis yra. Mes pastebime tik tai, ką esame išmokę pastebėti ir ką gebame suprasti“, – teigė parodos konferencijoje kalbėjęs, kibernetikos mokslų ekspertas Andrew Pickeringas.

Savo pranešime A. Pickeringas taip pat pridūrė, jog požiūris, kad žmogus viską valdo yra ne tik klaidingas, bet netgi žalingas. „Pasaulyje mes esame kartu ir žmogus juo dalinasi su kitais organizmais ar mašinomis. Jame nei vienas nėra aukščiau kito“, – svarstė jis.

Šį požiūrį atliepia ir parodoje „Bendrabūvis“ pristatomi Veimaro Bauhaus universiteto menininkų kūriniai. Juos kurdami menininkai kvestionuoja tradicinį žmogaus viršenybės požiūrį ir gyvus organizmus traktuoja kaip sau lygiaverčius kūrėjais.

MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ / Ryčio Šeškaičio nuotr,
MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ / Ryčio Šeškaičio nuotr,

Menininku tampa ir grybas

Veimaro Bauhaus universiteto menininkai sujungia tradicinius menininko studijos įrankius su biotechnologijos laboratorijos praktika. Menininkai kelia klausimus, kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės, kaip tai patiria žmonės bei kaip tai perteikti mene. Todėl eksperimentavimo metu gimę meno kūriniai lankytoją gali nustebinti.

Čia kūrėjais tampa gyvi organizmai. „Theresos Schubert kūrinyje „Auganti geometrija – grybų tatuiravimas“ augdamas ištatuiruotas grybas pats tampa kūrėju ir keičia piešinį. Ursula Damm ir Birgit Brügemeier instaliacijoje „Karaokė baras: dainuojame musių kalba“ lankytojas gali dainuoti karaokė ar kalbėti vaisinėms muselėms bei sulaukti jų atsako ir reakcijos į šią dainą“, – pasakoja Ugnė Paberžytė, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė.

Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami MO muziejuje, taip pat praplėtė laboratorinę sferą – jų darbuose ji apima ir menininkų gyvenamą aplinką. Nesistengdami konkuruoti su biotechnologijomis, jie siekia sukurti struktūrą, jungiančią žmones su kitais gyvais organizmais ar materijomis.

MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ / Ryčio Šeškaičio nuotr,
MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ / Ryčio Šeškaičio nuotr,

Parodoje lankytojai taps aktyviais dalyviais

Parodos organizatorių teigimu, aktyvus lankytojos įsitraukimas yra labai sveikintinas.

„Tik įsitraukęs, bandydamas ir patirdamas žiūrovas pamatys parodą tokią, kokia ji yra ir, tikimės, iš muziejaus išeis pilnas įspūdžių ir naujų minčių. Lankytojai galės padainuoti karaokė vaisinėms muselėms, žaisti virtualios realybės žaidimą, kuriame įsikūnys į kiaulę ir bandys išvengti skerdyklos. Taip pat bus galima eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje“, – teigia U. Paberžytė.

Ji taip pat priduria, kad parodos veikimo laikotarpiu lankytojas galės stebėti besikeičiančius meno kūrinius. „Bioreaktoriuje auginamas grybas kas dieną vis keisis ir didės. Tatuiruoto grybo piešinys taip pat keis formą, o muselės skirtingomis dienomis gali skirtingai reaguoti į joms dainuojamas dainas. Taigi paroda yra gyva ir kaskart gali būti vis kitokia“, – sako U. Paberžytė.

Eksperimentai muziejuje

Parodos metu muziejuje įkurta nedidelė laboratorija, kurioje vyks keturios kūrybinės dirbtuvės. Jų metų dirbtuvių dalyviai kels skirtingus klausimus ir atliks mokslinius eksperimentus, o dirbtuvių pabaigoje pristatys savo rezultatus.

„Dirbtuvėse menininkai kartu su dalyviais tris dienas atlieka eksperimentus ir vėliau šiuos eksperimentus pristato kultūriniame kontekste. Pavyzdžiui, viena iš būsimų dirbtuvių temų yra laktozės netoleravimas. Jos dalyviai analizuos bei kels ir bendrinį klausimą – kaip keičiasi kasdienybė dėl to, kad žmogus netoleruoja laktozės“, – pasakoja parodos kuratorė Ugnė.

Pirmosios dirbtuvės įvyko jau parodos atidarymo savaitgalį ir jose buvo nagrinėjama simbiozė – arba vienų organizmų sugyvenimas su kitais. Kitos dirbtuvės numatomos gegužės 25-27 d., birželio 15-17 d. ir liepos 20-22 d.

Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Naujausi straipsniai