„Žmonės 2020“ nominacija Metų mokslo žmogus: ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas apžvelgia nominantus

Dovilė Filmanavičiūtė ir Dalius Misiūnas/Organizatorių nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-01-06 20:47
Apdovanojimai „Žmonės 2020“ šiais metais kviečia nerti giliau, todėl išskirtinį dėmesį skiria kiekvienam nominantui. Nuo sausio 3 iki pat sausio 10 dienos „Žmonės“ feisbuko paskyroje bus kalbinami „Žmonės 2020“ komisijos nariai ir praėjusių metų nominacijų laimėtojai. Aptarsime nominantus, išskirsime ryškiausius pasiekimus ir jų darbų reikšmę Lietuvai.

Internetinės apdovanojimų transliacijos vedėjų rolės patikėtos komunikacijos specialistei, kūrybininkei Dovilei Filmanavičiūtei, tinklaraštininkei ir knygos „Tavo geriausia draugė“ autorei Simonai Burbaitei bei žinomam renginių vedėjui Žygimantui Stakėnui.

Apie Metų mokslo žmogaus nominaciją ir pretendentus gauti šį apdovanojimą kūrybininkė ir atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė kalbina Dalių Misiūną – ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorių, „Žmonės 2020“ komisijos narį.

Kai lietuviai kolegos Islandijos universiteto dėstytoją mokslininkę dr. Ingą Minelgaitę nominavo geriausios užsienyje dirbančios mokslininkės apdovanojimui, ji nustebo. Kaip jums atrodo, kuo šios mokslininkės darbai gali nustebinti tuos, kurie rinks geriausią metų mokslininką?

Ingos išskirtinumas yra tai, kad ji – socialinių mokslų atstovė. Tradiciškai, kai kalbame apie didelius darbus moksluose, pirmiausia galvojame apie gamtos mokslus, fundamentinius mokslus. Tuo tarpu Inga dirba vadybos srityje, kurią mokslo bendruomenė paprastai vadina „minkštuoju“ mokslu. Tačiau, tai nereiškia, kad rezultatas yra mažesnis.

Pagrindinė jos tyrimų sritis yra lyderystė ir ji šioje srityje yra nemažai nuveikusi. Įdomu ir tai, kad apie šią islandišką arba šiaurietišką lyderystę girdėjo ne tik Islandijos auditorija ir mokslininkai, bet ir Lietuvos. Tai aktualu ir mums, nes geresnis lyderystės supratimas ir apibrėžimas, kuria vertę. 

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, Medicinos fakulteto profesorė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Aurelija Žvirblienė ne tik sukūrė kelis šimtus naujų monokloninių antikūnų, turinčių mokslinę, komercinę ir diagnostinę vertę, bet ir viešina savo pasiekimus. Kaip manote, ar svarbu, kad mokslo pasiekimų sklaidai visuomenei vyktų aktyviai, ar jais reikėtų džiaugtis tyliai?

Tai vienas iš svarbiausių mokslo misijos dedamųjų – visuomenei mokslo žinios gali padėti įgyti daugiau kritinio mąstymo. Santykis su visuomene ir savo žinių panaudojimas kritinio mąstymo sustiprinimui yra labai svarbus.

Profesorė Aurelija puikiai atliko tą darbą ir mes visi puikiai atsimename vieną konkretų epizodą – vykusią diskusiją apie skiepus, kai moksliniai argumentai buvo pateikti meistriškai ir suprantama kalba.  Todėl mokslininko gebėjimas paprastais žodžiais ir sakiniais pasakyti esmę, kuri yra paremta mokslinėmis žiniomis, yra talentas, turintis labai didelį poveikį ir naudą.

Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių Fizikos skyriaus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras Aurimas Vyšniauskas yra mokslinio atradimo, kuris gali padėti išgydyti nepagydomas ligas, autoriai. Kaip manote, ar Aurimo ir jo komandos eksperimentai bei išvados rodo, kad esame pasauliniame tokių mokslinių atradimų ir pagrindimų epicentre?

Mokslinių atradimų epicentras yra ten, kur yra žmonės, kuriantys tą mokslą, o Aurimas ir yra vienas jų. Jis, būdamas jauno amžiaus ir savo karjeros pradžioje jau gali pasidžiaugti ir pasigirti tokiais pasiekimais. Verta paminėti tai, kad jis mokslus baigė Jungtinėje Karalystėje, tačiau vėliau pasirinko grįžti į Vilnių ir čia tęsti savo tyrimus. Manau, kad tai jis padarė sąmoningai, turėdamas labai daug kitų patrauklių alternatyvų, tačiau sugrįžo į Lietuvą ir jo sugrįžimas bei bendras darbas su komanda ir atnešė minėtą epicentrą.

Tai įrodo, kad mokslas yra globalus. Nesvarbu, kurioje vietoje fiziškai atlieki tyrimus: jeigu pasieki gero rezultato, garsas apie tai skries aplink pasaulį. Tai ir matome Aurimo atveju, kurio straipsnis, kuriame yra aprašomi tyrimo rezultato, netgi nusipelno prestižinio mokslo leidinio viršelio. 

Kosmobiologė Eglė Čekanavičiūtė yra vienintelė NASA – didžiausioje pasaulio kosminių tyrimų organizacijoje – dirbanti mokslininkė lietuvė. Eglė tiria, kaip buvimas kosmose veikia žmogaus organizmą, o mes juk vis daugiau ir daugiau kalbame apie tai, kad kelionės į Mėnulį ar Marsą yra jau netolimoje ateityje. Kodėl ji yra verta tapti Metų mokslo žmogumi?

Eglė, apart to, kad jos pasiekimai ir jos dabartinis darbas jau pats kalba už save, turi ir labai įdomią istoriją. Ji pasakoja, kad tiek NASA, tiek kosmosas jai buvo įdomus nuo vaikystės. Taip pat ir mokslas. Aš nesu sutikęs labai daug žmonių, kurie nuo vaikystės svajotų tapti mokslininkais. Įdėtos pastangos mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose ir konkretaus tikslo turėjimas davė rezultatą.

Verta pastebėti ir tai, kad pati kosmobiologija yra ganėtinai nauja disciplina, tad tai, ką ji daro, yra atskiros rūšies kūrimas.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše.

Laidas žiūrėkite „Žmonės“ feisbuko paskyroje:

Sausio 7 d. (antradienis), 20 val. pokalbis apie Metų kultūros nominantus.
Sausio 8 d. (trečiadienis), 20 val. pokalbis apie Metų mylimiausius nominantus.
Sausio 9 d. (ketvirtadienis), 20 val. pokalbis apie Metų muzikos nominantus.
Sausio 10 d. (penktadienis), 15 val. pokalbis apie Metų žmogaus nominaciją, kurią renka ir skelbia žurnalo „Žmonės” redakcija.

Kiekvienos laidos metu turime paruošę dovanų ir žiūrovams – galės laimėti vieną iš prizų:

- prancūzų prekės ženklo LAZARTIK botaniškos ir veganinės plaukų priežiūros rinkinį.

- VILNIUS ir SOSTINĖS saldainių dežutes, papuoštas dailininko Rimo Valeikio iliustracijomis.

- FIELMANN dovaną – PRADA akinių dėklą ir 50 Eur dovaną naujiems akiniams įsigyti.

- ESTHEDERM ląstelinio vandens miglą ir veido kremą su hialurono rūgštimi.

- Gurmanišką L‘OR skrudintų pupelių maltą kavą.

- Žurnalo ŽMONĖS metinę prenumeratą su elektronine žurnalo versija ir 110 filmų kolekcija iš namų kino platformos „ŽMONĖS Cinema“.

- Geriamą kolageną DIAS FORTE  ir maisto papildą grožiui DIAS BEAUTY.

Apdovanojimai „Žmonės 2020“ įvyks sausio 23 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir bus tiesiogiai transliuojami LNK televizijos eteryje. Čia bus apdovanoti tie, kurie pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie šalies vardo garsinimo, kūrė bei savo darbais turtino, švietė ar keitė visuomenę mokslo, verslo, kultūros, sporto, muzikos ir scenos srityse.

Apdovanojimų metu bus teikiamos iš viso aštuonios nominacijos: „Mylimiausias žmogus“, kurį rinks tik skaitytojai ir žiūrovai, taip pat „Metų sporto žmogus“, „Metų verslo žmogus“, „Metų kultūros žmogus“, „Metų mokslo žmogus“, „Metų muzikos žmogus“, „Metų scenos žmogus“ bei „Metų žmogus“.

Balsuoti galite iki sausio 10 dienos čia.

Apdovanojimus „Žmonės 2020“ pristato žurnalas ŽMONĖS ir LNK TV.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai