Žinomi žmonės pakvietė garsiai prabilti apie savižudybių problemą: „Lietuvoje jau matome nedidelius pokyčius“

Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-10 21:47
Antradienio vakarą, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sostinės gyventojus ir svečius sukvietė į Lukiškių aikštėje vykstantį pikniką-diskusiją.

Į renginį atvykę vilniečiai gurkšnojo arbatą ir drauge su aktore ir televizijos laidų vedėja Jurgita Jurkute-Širvaite, aktoriu Mariumi Repšiu, komiku Olegu Šurajevu bei Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu, suicidologijos tyrimų centro vadovu Pauliumi Skruibiu diskutavo, kokia informacija padėtų kilus sunkiems jausmams.

Net 4 iš 10 lietuvių tiki, jog žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo naujausi šalies gyventojų tyrimai. Nors skaičiai nuolat gerėja, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro atstovai pabrėžia, jog svarbu nesustoti ir toliau šviesti visuomenę.

„Lietuvoje tikrai yra matomas pokytis. Juk netgi savo artimoje aplinkoje apie savižudybės faktą, jei tai yra nutikę, labai baisu kalbėti. Dažnai susiduriame su tuo, kad tai yra slepiama ir, pavyzdžiui, dokumentuose įrašoma kita mirties priežastis. Džiaugiuosi, kad dabar sėdime Lukiškių aikštėje ir galime atvirai kalbėti apie savižudybių problemą“, – kalbėjo J. Jurkutė.

Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.
Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.

Jai antrino ir Marius Repšys, pabrėždamas, kad svarbu ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų, galinčių sumažinti šios problemos mastą. 

„Reikia ne tik kalbėti, bet ir šviesti visuomenę. Daugelis nežinome, kaip suprasti, kad žmogus ruošiasi nusižudyti. O toks žmogus juk neretai siunčia tam tikrus signalus: tiesioginius ar netiesioginius. Iliustruosiu tai dviem pavyzdžiais iš savo aplinkos. Pirmasis, kai vienas gerai žinomas žmogus buvo paklaustas, ką darys, kai pasieks savo svajonę,  jis atsakė, kad pasikars. Niekas to nepriėmė rimtai, o būtent tokiu būdu po kelių metų jis pasitraukė iš gyvenimo. Antrasis, mano artimoje vienas žmogus sirgo bipoliniu sutrikimu ir niekas to nepastebėjo, nes nesuprato, kad tai vyksta. Galiausiai jis nušoko nuo stogo... Privalome šviesti visuomenę, kad galėtume atpažinti pagalbos prašančius žmones ir jų siunčiamus signalus“, – tikino jis. 

Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.
Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.

Olegas Šurajevas diskusijoje atskleidė, kas jam padeda tvarkytis su psichologinėmis problemomis.

„Humoras man kiekvieną dieną padeda suvokti daug dalykų. O kas yra humoras? Tai nestandartinis požiūris į standartines situacijas. Ir jis gali padėti spręsti šias problemas, – kalbėjo O. Šurajevas. – Žinoma, turime apie tai kalbėti“.

Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.
Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.

Jurgita Jurkutė pastebėjo, kad svarbu padėti ir tiems, kurie išgyvena nusižudžusio artimojo netektį. Jiems taip pat reikia pagalbos ir supratimo.

„Esu tarpe tų, kurie susidūrė su artimojo savižudybe. Galiu pasidalinti tuo, kas man padėjo. Pirma, svarbu nelaukti to paskutinio momento, kuomet supranti, jog nebegali laikyti emocijų viduje, nes ši energija yra itin destruktyvi. Privalote ieškoti pagalbos. Mano atveju tai buvo dvasininkas. Antra, dar viena pagalbos priemonė – literatūra. Jos yra labai daug ir tikrai vertingos. Ir, žinoma, tie žmonės, kurie jau yra išgyvenę šią patirtį. Dažniausiai jie gali nukreipti ten, kur galima rasti pagalbos“, – teigė moteris.

Aktorė pritarė Mariui Repšiui, kuris tikino, kad „psichologijos doktrinos pagrindų įvedimas švietimo programose būtų itin didelis postūmis savižudybių mažinime“.

„Užtektų netgi emocinio raštingumo pagrindų įvedimo mokyklose. Juk dažnas negebame atpažinti savo jausmų: kada jaučiame pyktį, liūdesį, džiaugsmą. Nemokame šių jausmų tinkamai ištransliuoti visuomenei, – kalbėjo J. Jurkutė. – Norėčiau palinkėti, kad nebijotume padėti kitiems. Jeigu pavyko man, pavyks ir jums“.

Dėl vienos savižudybės kenčia šeši žmonės

„Tyrimo duomenys rodo, jog situacija gerėja. Skaičiai aiškiai iliustruoja, jog visuomenė sąmoningėja, vis daugiau žmonių mato save kaip tuos, kurie gali atpažinti ir nukreipti pas pagalbos teikėjus. Matyti, jog bendras mūsų visų darbas duoda rezultatų. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms. Todėl rugsėjo 10-ąją, Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga sostinėje vykstantys renginiai sąmoningai orientuoti tiek į pagalbą sau, tiek kitam. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigė  Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.
Savižudybių prevencijos diskusija Lukiškių aikštėje / Irmanto Gelūno / „Žmonės Foto“ nuotr.

Nebijokite pokalbio apie savižudybę

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, tie žmonės, kurie galvoja apie savižudybę, išgyvena didelę kančią ir skausmą: „Apie savižudybę pradedama galvoti tuomet, kuomet žmogus jaučiasi beviltiškai. Kreiptis pagalbos dėl to atrodo labai sunku. Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai.

„Rodos, paprastas pokalbis gali padėti su emociniais sunkumais susiduriančiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsų pagalbos. Dėl to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus. Jie gali pagelbėti pradedant pokalbį su galimai apie savižudybę galvojančiu žmogumi, padėti atpažinti savižudybės riziką. Ieškantys pagalbos gali ne tik kreiptis į psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ ar apsilankyti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje tuesi.lt“ – drąsina P. Skruibis.

Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu:

  1. „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“
  2. „Man rūpi“
  3. „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“
  4. „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“
  5. „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“
  6. „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“
  7. „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“
  8. „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“
  9. „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“
  10. „Esu su tavimi“

    Psichologinės pagalbos telefonai

Vaikų linija www.vaikulinija.lt 116 111 Kasdien 11.00-21.00

Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-VII visą parą

Sidabrinė linija www.sidabrinelinija.lt  8 800 800 20 I-V 8.00-20.00

Vilties linija www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą

Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00

Linija Doverijai (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00

Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00

Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą

Žmonės.lt

Temos:

Naujausi straipsniai