Sovietinė aneksija ir 1940-ieji – tai data bei įvykis, ne tik traumavęs Lietuvos istoriją, bet ir suluošinęs žmonių likimus. 1940 metų rugpjūčio 3 d. marionetinio taip vadinamo „Liaudies seimo“ atstovai okupantų sostinėje Maskvoje, Kremliuje pasirašė deklaraciją dėl „įstojimo“ į Sovietų Sąjungą.
„Okupantas įvedė kruviną santvarką, kuri mums kainavo šimtus tūkstančių nekaltų gyvybių ir ilgus dešimtmečius okupacijos“, – sako Strateginių Iniciatyvų Centro direktorius Alkas Paltarokas, Tuskulėnų rimties parko memorialo komplekse surengtame renginyje pakvietęs Lietuvos istorijai neabejingus žmones prisiminti net dvi lemtingas datas.
Aktorius Eimutis Kvoščiauskas, tapęs vienu iš ypatingo istorinio renginio dalyvių, patikino negalės likti abejingu tam, ką išgirdo bei pamatė.
„Negali suvokti, kad taip buvo. Dovana yra nepriklausyti tam baisiam, šlykščiam agresoriui, kurio veiksmų niekas nepateisina. Ir kodėl iki šiol jis toks? Norisi nuo tokios šalies, nuo ja tikinčių žmonių izoliuotis. Ačiū dievui, jog yra tokia vieta, kaip Tuskulėnuose, kuri mums, besimėgaujantiems gyvenimu, neleidžia pamiršti, kokią kainą šiandien diena kainavo“, – sako pašnekovas.
Jam pritarė ir ledo skulptorius Mindaugas Tendziagolskis, sakydamas, jog dalį sovietinio absurdo vaikystėje teko patirti asmeniškai.
Datos, „padovanojusios“ kruvinus įvykius
Tąkart susirinkusiųjų lūpose skambėjo liepos 21 d. ir rugpjūčio 3 d. Pastaroji į mūsų šalies atmintį, pasak A. Paltaroko, įsirėžė, nes Lietuvos SSR atstovai dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, kur „prašė priimti“ į Sovietų Sąjungą. Būtent rugpjūčio 3 d. buvo pasirašytas „įstojimo“ aktas ir tai padėjo psiaudo juridinius pagrindus Lietuvos inkorporavimui į SSRS sudėtį.
„Tačiau dauguma Vakarų valstybių suprato tikrąją situaciją ir nepripažino prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS, o LTSR de facto egzistavimas joms nebuvo Lietuvos valstybės tęstinumas socialistine forma. Okupantų paskirtas Liaudies Seimas neturėjo lietuvių tautos bei visos šalies gyventojų įgaliojimo panaikinti Lietuvos valstybingumą ir prašytis į SSRS, todėl jo nutarimai buvo neteisėti“, – komentuoja A. Paltarokas.
Anot jo, Liaudies Seimas – marionetinis, sovietinis aukščiausias Lietuvos valdžios organas, veikęs 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. Būtent jis paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos „įstojimo" į SSRS, o tada prasidėjo mūsų tautos genocidas – areštai, trėmimai, žudymai, atimtas turtas, laisvės.
Skaudiems istoriniams įvykiams prisiminti, pasak A. Paltaroko, Tuskulėnų dvaro teritorija pasirinkta neatsitiktinai, nes tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės. Dabar komplekse lankytojai gali pamatyti koplyčią –kolumbariumą, sovietinio totalitarinio režimo aukų amžinojo poilsio vietą, Tuskulėnų rimties parka, Tuskulėnų dvaro rūmus ir jų muziejinę ekspoziciją „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, Baltąjį dvarelį- ekpozicija apie nužudytas aukas.
Budelis, nužudęs šimtus žmonių
„Ačiū už iniciatyvą pamatyti, pajausti mūsų istoriją dar kartą. 1940 m. liepos 21 d. sovietai Lietuvą paskelbė sovietine respublika. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, koplyčia-kolumbariumas, paroda „Homo sovieticus“ - sukrečia… Vien tik vieno budelio nukankinti 500 politinių kalinių… Gimnazistai už agitacinius lapelius, raginančius kovoti už laisvę, buvo kankinami ir nužudyti. Jie buvo vaikai – tokie kaip dabar mano. Gyvename XXI a., esame laisvi, bet kokia mūsų laisvės kaina? Nepamirškime, prisiminkime. Nueikite paskaityti laiškų“, – įspūdžiais po apsilankymo renginyje dalinosi buvusi „Mis Lietuva“ Daiva Baronienė.
Mokytojas Algis Bitautas neabejoja – Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą verta aplankyti, kad suprastum sovietinio totalitarinio režimo pastangas bei priemones kurti naują žmogų, kartais dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks buvo: „Mokytojus raginu nusivesti savo mokinius bei supažindinti su tragiška XX a. vidurio Lietuvos istorija mūsų jaunimą“.
Pasak Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės, liepos 21 – oji yra diena – Lietuvos golgotos pradžia. „666 nužudyti šalies piliečiai – ar ši simbolika neatrodo kažkur girdėta? Kaip gyvenimą užbaigė žmogus budelis, vienas nužudęs daugiau nei 500 mūsų valstybės piliečių? O parodą „Homo sovieticus“ aplankyti verta. Mes gyvenkime ir išmokime pažinti raudoną kirminą, kurį blogio imperija vis pasiūlo įvyniotą į kultūros popierėlį. Jei netikite, aplankykite Tuskulėnus“, – rekomenduoja R. Malinauskienė.
Režimas išnaudojo ir kultūrą
Menininkė Monika Dirsytė pastebi, kad režimas kultūrą išnaudojo pateisinti savo veiksmus. Anot jos, apsilankymas Tuskulėnų rimties parko memorialo komplekse įkvepia empatiškai reaguoti į buvusias tautos patirtis.
„Pamačiau, kokio masto ir žvėriškumo buvo režimas. Daug esame girdėję iš tėvų ir senelių apie praeitį, bet pamatyti gyvai, ką naudojo okupantai, kad spaustų mūsų valstybę, yra nepamirštama. Reikia žinoti, ką turėjome praeiti, kad galėtume nuo to nutolti“, – įsitikinęs Oksfordo universiteto doktorantas Adomas Klimantas.
Renginio reportažas: