Sutikę asmenį su Dauno sindromu aplinkiniai pirmiausia mato diagnozę, ne žmogų. Tai labiausiai skaudina šį sindromą turinčius ir jų artimuosius, kurie yra įsitikinę, jog, jei diagnozė neatsispindėtų žmogaus išorėje, visuomenė net nesuprastų, kad žmogus turi Dauno sindromą.
Šį stereotipą siekiančios paneigti šeimos, auginančios vaikus su šiuo sindromu, jas vienijančios asociacijos atstovai bei aktorius Marius Repšys ir verslininkė Inga Budrienė su šeimomis vėlyvą šeštadienio rytą drauge dekoravo „dinozaurų“ margučius ir taip pradėjo velykinę „Ozo“ renginių programą bei naujam sezonui atidarė ant jo stogo įkurtą dinozaurų parką.
„Žmonės su Dauno sindromu, kaip ir visi kiti, yra skirtingi: turintys skirtingus sugebėjimus, pomėgius, charakterį. Taip, ne visi gali lengvai socializuotis, bet daugumai žmonių su šiuo sindromu tai lengvai pavyksta. Neretai galvojame, jog, jei diagnozė neatsispindėtų žmogaus išorėje, visuomenė net nesuprastų, kad jis ją turi. Gaila, kad Lietuvoje suaugusieji dažnai vaikams primeta savo susikurtus stereotipus ir taip nesąmoningai suformuoja jų požiūrį, kad žmogaus kitoniškumas yra kažkas blogo, nepriimtino“, – sako Jurgita Barkauskienė, septynmečio Mato su Dauno sindromu, mama.
Jos šeimai su šiais stereotipais teko skaudžiai susidurti ne kartą, pavyzdžiui, ieškant Matui darželio, vėliau mokyklos. „Grįžę į Lietuvą po keturių metų gyvenimo Belgijoje, kurioje gavome visą reikalingą pagalbą ir kurioje Matas buvo laikomas pilnateisiu visuomenės nariu, pirmiausia turėjome rasti jam darželį. Nurodžius, kad vaikas turi Dauno sindromą, iš karto sulaukdavome neigiamo atsakymo. Panašiai elgėsi ir bendrojo ugdymo įstaigos. Stebina tai, kad jų vadovai atsakydavo neigiamai net nematę vaiko, nesužinoję jo ankstesnės sėkmingos integracijos istorijos“, – pasakoja p. Jurgita.
Su jos vaiko diskriminacija ir netolerancija dažnai susidurianti moteris tvirtina, jog žmonės su Dauno sindromu dažniausiai būna žingeidūs, empatiški, meilūs, norintys bendrauti, tačiau jiems nereikia jokio išskirtinio, perdėto, nenatūralaus dėmesio. „Vaikui su Dauno sindromu priėjus ir pradėjus kalbinti, siūlau tiesiog draugiškai atsakyti, kas jį domina. Tiesa, ne visi žmonės su Dauno sindromu kalba, todėl jei pastebime, kad žmogus nesugeba išsireikšti žodžiais, ar nesuprantame, ką jis sako, paklauskime jį lydinčio asmens, ką jis nori pasakyti“, – pataria be Mato dar du vaikus auginanti p. Jurgita.
Šiuos patarimus ir daug kitos naudingos informacijos, apie tai, kaip elgtis aptarnaujant klientus, tarp kurių – ir įvairias negalias turintys žmonės, pateikiama specialiuose personalo mokymuose, kuriuos savo darbuotojams organizuoja dinozaurų parkas „Dino.LT Ozas“. Jame praėjusiais metais būtent Mato šeimai teko susidurti su diskriminacija. Pasak J. Barkauskienės, ši istorija supurtė visuomenę, o ilgainiui išsivystė į gražią draugystę tarp jos šeimos ir dinozaurų parko administracijos. Jos iniciatyva ir organizuotas velykinis rytmetys šeimoms, auginančioms vaikus su Dauno sindromu.
Už jo metu vaikų margintus „dinozaurų“ kiaušinius surinktas lėšas Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija skirs sukurti ir mokyklose platinti video paskaitą, stabdančią negalią turinčių vaikų patyčias. „Dinozaurų“ margučius apžiūrėti ir juos įsigyti galima minėtame dinozaurų parke, veikiančiame prekybos centre „Ozas“. Jame šventiniu laikotarpiu be dinozaurų parko laukia tradicija tapusios pramogos – triušiukų ir viščiukų miesteliai, velykinė kepyklėlė ir dirbtuvėlės, taip pat – Kauno T. Ivanausko muziejaus paukščių kiaušinių paroda bei didysis Velykų koncertas.
