Netrukus režisierius Jamesas Cameronas planuoja laivu nerti į Marianų įdubą, vadinamąją Čelendžerio bedugnę, praneša „National Geographic“.
Unikalus panėrimas įvyko netoli Naujosios Gvinėjos, Solomonų jūroje. Į didesnį nei 8 km gylį režisierius Jamesas Cameronas panėrė ne iš karto. Rekordiniu šis panėrimas laikomas todėl, kad J.Cameronas nėrė vienas.
Pirmojo bandymo metu sugedo gyvybines funkcijas užtikrinanti aparatūra. Tuo metu povandeninis laivas jau buvo nugrimzdęs į 7260 m gylį.
Antrojo nėrimo metu sugedo sonaras, tad garsusis gelmių tyrinėtojas po vandeniu galėjo judėti remdamasis tik savo pojūčiais.
Tąkart, esant tik 20 m matomumui, jis atsargiai judėjo pusės mazgo greičiu (mažiau nei 1 km/val.).
Grožybės vandenyno dugne
D.Cameronas turėjo galimybę pasigrožėti gausia povandenine gyvūnija: dugniniais vėžiagyviais, baltosiomis aktinijomis. Pasiekęs vandenyno dugną režisierius išvydo gelsvai rusvą lygumą.
Šiam nėrimui į gelmes režisierius ruošėsi jau seniai. Tai – jau nebe pirmas „Avataro“ režisieriaus povandeninis nuotykis. 2010 m. jis savo 56-ąjį gimtadienį sutiko Baikalo ežero dugne. Tą kartą giliavandenis aparatas „Mir-1“, valdomas rusų mokslininko Anatolijaus Sagalevičiaus, panėrė į 1300 m gylį.
Marianų įdubos šturmas
Marianų įduba, į kurią nusitaikė D.Cameronas, yra Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Įduba tęsiasi 2550 km, jos vidutinis plotis – 69 km. Įdubos dugne slėgis siekia 108,6 megapaskalius. Tai – 1072 daugiau, nei vandenyno paviršiuje.
„Giliausios įdubos – tai paskutiniai dar neištirti mūsų planetos kampeliai“, – aiškina režisierius. Panirimas į giliąją Marianų įdubą jį turėtų įkvėpti naujajai „Avataro“ daliai. Filmo veiksmo vieta – Pandoros vandenynas.
Čelendžerio bedugnė (angl. Challenger Deep) – pati giliausia Marianų įdubos vieta, esanti apytikriai 10902-10916 m gylyje.
Į Marianų gelmes drąsuoliai buvo panirę tik vieną kartą. Tai nutiko 1960 m. sausio 23 d. Tuomet
batiskafu „Trieste“ šveicaras tyrėjas Jacquesas Piccardas ir JAV karinių pajėgų leitenantas Donas Walshas į šią povandeninę bedugnę nusileido ir ją stebėjo 20 minučių.
„Kai mes grįžome iš gelmės, manėme, jog po poros metų mūsų žygį kas nors pakartos. Tačiau prireikė daugiau laiko“, – sakė D.Walshas.
Didžiausias sunkumas, su kuriuo susidūrė pirmosios ekspedicijos dalyviai, buvo didžiulis vandens slėgis. „Trieste“ panirus į 9 km gylį, sprogo vienas iš išorinių iliuminatorių. Tačiau drąsuoliai rizikavo ir pasiekė 11 km gelmę.
Dugne tyrėjai rado naujas plokščiųjų žuvų rūšis, primenančias plekšnes. Tais laikais nebuvo aparatūros, kuria tokiomis sąlygomis būtų įmanoma įamžinti atradimus.
Naujasis J.Camerono aparatas – itin modernus, jame įrengta ne tik jautri filmavimo aparatūra (dugne tamsu, matomumas ribotas), bet ir specialūs mechanizmai grunto pavyzdžiams tirti.
Povandeninio aparato kūrimą finansavo pats režisierius, jo pavadinimas – „Deepsea Challenger“.
Iš išorės submarino vienutė primena kapsulę arba 7,3 m plūdę. „Deepsea Challenger“ turi 12 vandens švirkštų, kurie užtikrina horizontalų trijų mazgų (5,6 km/val.) greitį.
Konstrukcija sveria 10,7 tonos, aparatas buvo statomas 8 metus.