Žinomi kauniečiai apsilankė menininkės Veronikos Kopelianski, geriau žinomos slapyvardžiu Nika Lo, parodos „Akimirka” atidarymo renginyje. Vakaras vykęs „Parko” galerijoje yra įtrauktas į Baltojo kaspino festivalį, kuris yra skirta smurto prieš moteris tematikai.
Menininkė Nika Lo pastaruoju metu sulaukia vis daugiau diskusijų ir dėmesio tarp Vakarų Europos menininkų bei galerijų atstovų. Ilgą laiką svetur gyvenusi menininkė beveik prieš metus įžengė ir į gimtosios šalies – Lietuvos meno rinką.
Susipažinti su išraiškingais menininkės darbais nepraleido progos televizijos prodiuseris Gediminas Juodeika, plaukų meistrai Karolis Murauskas ir Rūta Zenkovienė, teisininkė, šokėja Rasa Židonytė, renginių vedėjas bei režisierius Giedrius Gustas, advokatė Raimonda Lazauskienė, dueto „Duo Viola“ nariai Gertrūda Beinarytė-Krunglevičienė ir Laimis Krunglevičius.
Nika Lo šį kartą į Kauną atkeliavo su keliomis meninėmis išraiškomis: tapyba ir stiklu (veidrodžiais). Autorės kūriniuose galima įžvelgti moteris; vienos jų primena mūzas, kitos – paslaptingas koketes, o dar kitos – išgąsčio ar liūdesio sukaustytas būtybes. Gyvenimo akimirkos bei per keliones sutiktos moterys yra vienas iš pagrindinių Veronikos kūrybos postūmių, pastarieji įkvepia ją vaizduoti šiuolaikinės moters portretą vis kintančiais pavidalais.
„Mano kūriniuose daugiausiai atsispindi šiuolaikinė moteris, jos portretas: moters istorija, likimas, įkvėpimas, išgyvenimai, santykis su savimi bei supančia socialine ir artimąja aplinka. Savo kūriniuose tarsi apnuoginu šiuolaikinę moterį prieš žiūrovą, iliustruodama jos istoriją ir išgyvenimus, tačiau palikdama vietos intrigai ir paslapčiai”, – teigia Nika Lo.
Menininkės paklausus, kaip ji mananti, ar modernios, šiuolaikinės moterys, gyvenančios Europoje ar JAV, vis dar susiduria su smurtu, ši atsakė: „Man regis, šiuolaikinėje visuomenėje, kad ir kokia moderni ir pažengusi ji bebūtų, kad ir koks progresas būtų pasiektas, moterų teisės vis dar yra ganėtinai jaunas, tačiau sparčiai įgaunantis pagreitį reiškinys. Smurtas prieš moteris giliai įsišaknijęs kodas mūsų kultūroje, istorijoje bei pasąmonėje. Vienu rankos mostu viską ištaisyti yra neįmanoma, tai – be galo ilgas procesas. Smurtas yra visur ir jis pasireiškia įvairiomis formomis. Jis gali sukelti ažiotažą arba būti labai tylus, priklausomai nuo situacijos. O pagrindinė priežastis yra ta, kad moterys bijo, jaučiasi kaltos, vengia tai pripažinti, bijo būti nuteistos, teisina susiklosčiusias aplinkybes.”
Nikai Lo labai svarbu, kad moterys, žiūrėdamos į jos darbus, susitiktų akistatoje su savo baimėmis ir atrastų savyje ryžto pažvelgti į savo sielos gelmes ir priimti teisingą sau sprendimą.
