Nors šaltuoju metų laiku dažnam rodosi, kad troškulys užklumpa kur kas rečiau, tokia savijauta tėra saviapgaulė. Siekiant palaikyti skysčių balansą, gaivinti organizmą gėrimais būtina net ir žiemą, mat dehidratacija tada ne ką mažiau pavojinga nei vasarą. Statistikos duomenimis, lietuviai pirmenybę teikia kavai ir arbatai. Bet ar toks pasirinkimas – teisingas?
Žmogaus kūnui patiriant šaltį, organizmui įprastas troškulio pojūtis gali sumažėti beveik perpus – net iki 40 proc. Kadangi atėjus žiemai lauke smarkiai atšąla, ir savo laiką dažnai leidžiame kur kas vėsesnėse patalpose, poreikio atsigaivinti gėrimais dažniausiai tiesiog nejaučiame. Todėl mūsų organizmai gali negauti pakankamai skysčių. Apsisaugoti nuo dehidratacijos rizikos galime tik veikdami sąmoningai: nors troškulys ir nejuntamas, gaivinti organizmą gėrimais vis tiek būtina.
Visapusiška nauda
„Skoniui ir kvapui“ atstovaujančio arbatos žinovo Andriaus Žilinsko teigimu, arbata žmogui naudinga visapusiškai: ne tik sušildo kūną iš vidaus, bet ir rehidratuoja staigiai į temperatūrų pokyčius reaguojantį organizmą.
Šaltasis metų laikotarpis ir sumažėjęs šviesos kiekis veikia ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę mūsų būklę: turime mažiau energijos ir esame prastesnės nuotaikos. Juodojoje, žaliojoje, baltojoje ar ulogno arbatose randama amino rūgštis L-teaninas, kuri ramina, atpalaiduoja ir sąveikoje su kofeinu mažina nuovargio pojūtį, gali pagerinti kognityvines funkcijas.
Neigia mitus
A. Žilinskas sako dažnai girdintis mitą, neva kavoje ir arbatoje esantis kofeinas skatina dehidrataciją žmogaus organizme, nes veikia kaip diuretikas, tai yra skatina šlapimo išsiskyrimą. Specialisto teigimu, nors kofeinui tokia savybė išties būdinga, kavoje ir arbatoje jo yra per mažai tam, kad šis poveikis būtų reikšmingas.
Jam antrina ir dietologė Barbora Jarašūnė. Specialistės teigimu, arbata yra skaičiuojama į bendrą skysčių balansą: „Lyginant su kava, juodojoje arbatoje yra maždaug pusė, o žaliojoje – trečdalis kofeino kiekio, kuris būtų tokiame pačiame tūryje filtruotos kavos. Be to, kofeino kiekis arbatoje gali priklausyti nuo lapelių rinkimo laiko (jaunesni turi daugiau kofeino), naudojamo arbatžolių kiekio, kontakto su vandeniu laiko ir netgi nuo to, ar naudojamos birios arbatžolės ar supakuotos į maišelius.“
Anot B. Jarašūnės, diuretinis kofeino poveikis išryškėja tik tuomet, kai vienu kartu suvartojamas didelis jo kiekis (250–300 mg). Tokį kiekį galime gauti išgėrę 2–3 puodelius filtruotos kavos ar 5–8 puodelius arbatos.
Siūlo vengti klaidos
Vis dėlto, B. Jarašūnės teigimu, ruošiant kavą lietuviams būdingas vienas įprotis, kurio reikėtų vengti – tai kavos plikymas puodelyje. Ruošiant kavą šitaip, kava išties gali tapti diuretiku, mat kofeino kiekis taip plikytoje kavoje smarkiai didesnis, nei filtruotoje ar ruoštoje pasitelkus kavos aparatą.
Dietologė šaltuoju sezonu siūlo įprastą gerti šaltą vandenį keisti arbata, taip pat – šiltu vandeniu su citrina ir imbieru. Pastarojo reikėtų gerti daugiausiai.