Šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydymo išlaidų kerta per kišenę.
Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės teigimu, žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.
Žalos pridaro atsainus požiūrius
Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. žmonių. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.
Alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, galvos skausmas.
Dėl didelio įsijautrinimo žmogus neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma“, – sako prof. I. Šaulienė.
Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai
Priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį“. O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus.“
Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų.
Pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.
Venkite tiesioginio kontakto
Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. ryto – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.
„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klube. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – teigia I. Šaulienė.
Kai ore daug žiedadulkių, nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės“, – pataria aerobiologė.
Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?
Į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis.
Alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.
„Grįžus namo reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje.“
Akims apsaugoti patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, juos keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. Grįžus iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes.
„Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu.“