Santjage naują filmą kurianti režisierė Giedrė Žickytė ketvirtadienio naktį pirmą kartą gyvenime patyrė, ką reiškia išgyventi žemės drebėjimą. Apie 1 val. nakties režisierė miegojo viešbutyje Santjage, tačiau nubudo pajutusi, kad juda jos lova. „Buvo labai baisu. Šią akimirką visai norėčiau namo“, – Žmonės.lt pripažino režisierė.
Telefonu su G.Žickyte susisiekti buvo neįmanoma. Moteris maloniu balsu ispaniškai pranešė, kad abonentė nepasiekiama. Tačiau mobiliojo G.Žickytė nebuvo išjungusi, nes tuo pačiu aparatu su 15min.lt bendravo „Facebook“ socialiniame tinkle.
TAIP PAT SKAITYKITE: Galingas žemės drebėjimas Čilėje: 5 žmonės žuvo, milijonas evakuota, paskelbtas cunamio pavojus
Ji pasakojo, kad dar trečiadienio vakarą Santjago gatvėse buvo neįprastai daug žmonių, tačiau tai nekėlė jokių įtarimų apie artėjančią nelaimę.
„Čia dirbu prie naujo filmo ir nesekiau žinių. Galvojau, kad žmonių daug prieš valstybinę šventę ir laisvadienius, tačiau staiga gavau žinutę is čilietės kolegės, su kuria kartu dirbu: „Ar tau viskas gerai?“ – pasakoja G.Žickytė.
Iš pradžių režisierė net nesuprato, kodėl kolegei kilo toks klausimas. Pirmojo ne itin stipraus smūgio, kuris įvyko apie 20 val. vakaro, ji pati nė nepajuto.
„Tiesą sakant, to pirmojo drebėjimo nepajutau, nesupratau apie ką ji. Buvau gatvėj, nelabai supratau, kad kažkas vyksta. Per daug paskendus mintyse apie filmą buvau. Dar atrašiau jai: „Koks žemės drebėjimas? Turbūt per daug nuklydau į savo mintis“, – šypsosi G.Žickytė.
Kolegos režisierę ramino, sakė, kad atvyks su ja susitikti. Tuomet G.Žickytė grįžo į viešbutį, bet į savo kambarį šeštame pastato aukšte patekti negalėjo.
„Administracija pasakė, kad į kambarį eiti nesaugu. Vestibiulyje būriavosi visi viešbučio gyventojai“, – sakė G.Žickytė.
Po vakarienės į kambarius viešbučio svečiams jau buvo leista sugrįžti. G.Žickytė nuėjo miegoti rami, tačiau netrukus ją pažadino keisti pojūčiai.
„Nubudau, nes judėjo lova. Jausmas tikrai keistas, nejaukus, panašus į lėktuvo turbulenciją. Iškart šokau, greitai ant pižamos kažką užsimečiau ir nulėkiau i apačią. Apačioje jau buvo pilna žmonių.
Vieni buvo išsigandę, kiti juokėsi. Visi klausinėja vieni kitų, ką jautė, kaip viskas buvo“, – teigė režisierė.
G.Žickytė ispaniškai nesupranta, todėl jai buvo sunku susikalbėti su viešbučio personalu norint sužinoti, ką daryti toliau. Administracija jai pasiūlė likti nakvoti restorane arba grįžti į kambarį.
Ar tai tikrai saugu, režisierė nebuvo tikra.
„Aš parašiau savo komandai. Jie patarė nesijaudinti ir bandyti miegoti, nes stipriausias smūgis – jau praeityje. Jeigu kas, sakė, ateis manęs pasiimti“, – teigė ji.
G.Žickytė nutarė taip ir padaryti. Lipdama laiptais į šeštą aukštą pamatė, kad dalis viešbučio svečių su pagalvėmis rankose leidosi žemyn, matyt, nutarę naktį praleisti restorano patalpose.
Liftai viešbutyje neveikė, tačiau interneto ryšys nenutrūko.
Režisierė bandė užmigti, bet po padaryti jai taip ir nepavyko. Vietiniai įspėjo, kad silpnesni drebėjimo smūgiai turėtų kartotis dar apie parą, maždaug kas dvi valandas.
„Bet baisu vis tiek. Labai nelaukiu, kol vėl pasikartos. Kai naktį pradėjo judėti lova ir tas judėjimas pažadino, tada tai jausmas ne iš maloniausių. Apėmė tikrai baimė – drebuliukas tikrąja to žodžio prasme!“ – sakė G.Žickytė.
