Žaliavalgystė žiemą – kaip išgyventi?

Žaliavalgiškas kokteilis / Vida Press nuotr.
Žaliavalgiškas kokteilis / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2016-12-16 15:57
AA

Žaliavalgystė vis labiau populiarėjantis maitinimosi būdas pasaulyje. Lietuva taip pat ne išimtis, tačiau mūsų klimatas ir ilgai trunkanti žiema gali atbaidyti nuo tokio pasirinkimo.

Viena pirmųjų mūsų šalies žaliavalgių, gyvo maisto restorano „Botanique“ savininkė, receptų knygos autorė Olga Dzindzeleta įsitikinusi, kad ir žiemą Lietuvoje žaliavalgiams galima išgyventi. Jau 9 metus propaguojanti termiškai neapdoroto maisto vartojimą moteris teigia, jog tai – gyvenimo būdas.

„Neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė“, – apie žaliavalgystės pradžią pasakoja. Pirmą kartą išgirdusi apie tokį gyvenimo būdą ir pradėjusi domėtis plačiau, dabar moteris jau gali teikti, kad pajuto ir suprato kas yra sveikata. Anot pašnekovės, žaliavalgystė leidžia išlikti geros nuotaikos, palaiko gerą fizinį kūną ir būseną.

Olga Dzindzeleta.

Valgyk, kiek nori / Prisirišimas prie maisto

Olga Dzindzeleta įsitikinusi, kad esame prisirišę prie maisto ir mus valdo protas ir valgymo tradicijos – tai lemia ir mūsų įpročius. Net ir šaltuoju metų laiku jai nebuvo sunku maitintis žaliavalgiškai.

„Galbūt buvo pačioje pradžioje asociacijų su maistu ar emocijomis, tačiau tai laikina“, – neišsigąsti pradėjusiems naują gyvenimo būdą pataria Olga.

Didžiąją maisto raciono dalį žaliavalgių gyvenime sudaro vaisiai ir daržovės. Pradėjus valgyti gyvą maistą, sumažėja ir pats suvartojamo maisto kiekis, kuris yra reikalingas žmogui. „Valgau, kiek noriu, niekada neskaičiuoju kalorijų ir nesveriu maisto, nedarydavau to ir anksčiau“, – šypsosi pašnekovė.

Kaip išgyventi žiemą

Nors yra susiformavę stereotipai ir žmonės baiminasi žiemą valgyti šviežius vaisius ir daržoves, O.Dzindzeleta pataria nebijoti iš Europos sąjungos atvežtų: „Noriu bananų, tai ir valgau, taip pat ir ispaniškus apelsinus ar lenkiškus obuolius“.

Kaip vieną iš „favoritų“ maisto racione Olga įvardina avokadą, kurį vartoja kasdien. Jis tinka ir salotoms, ir kokteiliams ar desertams. Žaliavalgė džiaugiasi, jog Lietuvoje daugėja įvairių vaisių ir daržovių rūšių. Moteris visada išbando kelionėse ragautus egzotinius vaisius ir daržoves, kurias randa atvežtas Lietuvoje.

Olgos receptas: Užkandėlė su saulėgrąžų užtepėle

Reikės:

  • 1 st. daigintų saulėgrąžų sėklų (išmirkytų 30-40 min),
  • 2 vidutinio dydžio morkų,
  • 1 nedidelės raudonosios paprikos,
  • ¾ st. džiovintų pomidorų,
  • 2 š. supjaustytų krapų,
  • 1 skiltelės česnako,
  • druskos, pipirųpagal skonį.

Gaminimas:

Smulkintuve sumalkite saulėgrąžų sėklas. Sudėkite likusius produktus (išskyrus krapus) ir sumalkite iki vientisos konsistencijos. Įdėkite masę į dubenėlį, gerai sumaišykite su krapais.

Užtepėle galima įdaryti agurkus, gaminti suktinukus iš cukinijos, užtepti ant morkų arba paprikos skiltelių.

Kampanija „Penki per dieną“

Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus prasidėjusi ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

BUVA