Annos Wigmore fondo įkūrėjas Paulius Jaruševičius jau beveik dvejus metus propaguoja žaliavalgystę. Žinia, kad mūsų klimato šalyje būti žaliavalgiu gana nelengva.
Pagaliau atkeliavęs šiltasis sezonas džiugina ne tik saulėtomis dienomis, bet ir augalais, užliejančiais žaluma pievas ir miškus. Dabar išties puikus metas įprastiems savo patiekalams suteikti ypatingo skonio, net jei ir nepropaguojate žaliavalgystės. Dažnai piktžolėmis vadinamuose augaluose slypi ne tik vitaminų, mineralų ir daugybės kitų naudingųjų medžiagų mišinys – pripildyti saulės šviesos, jie tampa tikru energijos šaltiniu.
– Taigi klausiame P. Jaruševčiaus: kokių žolių verta paskanauti būtent šiuo metu?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad žoles reikia rinkti miškuose, pievose, kuo toliau nuo kelių ir gyvenviečių, kad jos būtų kuo švaresnės, ekologiškesnės, neužkrėstos kokiomis cheminėmis medžiagomis. Šiuo metu kaip pačius naudingiausius ir daugumai prieinamiausius galėčiau išskirti tris augalus: jaunus kiaulpienių lapus ir žiedus, garšvas, kurias patarčiau rinkti miškuose, ir dar puikus pasirinkimas – jaunos dilgėlės. Žmonės kuo puikiausiai žino šias žoles, tačiau kažkodėl dažnas numoja ranka. Kaip gi dabar tokias valgyti? Mano rekomendacijos, kaip skanauti kiaulpienių, garšvų ir dilgėlių, būtų tokios: jas galima maišyti su įvairiomis salotomis, pagardinti kitus mėgstamus patiekalus. Man, pavyzdžiui, skaniausios yra garšvos, nes jos labai švelnaus ir malonaus skonio, tinka netgi kaip pagrindinės salotos. Garšvos ir dilgėlės gana ilgai išlieka šviežios. Tad jeigu nėra galimybės iškart nusiskynus suvalgyti, pamerkite jas į šaltą vandenį kelioms valandoms, paskui nupilkite vandenį ir drėgnas galite laikyti šaldytuve porą dienų. Šiuos augalus skinkite nebūtinai miške. Jeigu randate kokiame parke, kuris yra ekologiškai švarioje vietoje, garšvas skanaukite tą pačią akimirką.
Kitas svarbus dalykas, kam tinka naudoti šių augalų trijulę, – tai žali kokteiliai. Galima iškart maišyti visas tris žoles, o galima ir po vieną, atsižvelgiant į savo skonį. Kokteilio receptai visai paprasti: bananas, mėgstamas vaisius (obuolys, kriaušė ir kt.), jau išvardytų žolių sauja, įprastos salotos, tinka ir kiaulpienių žiedai, saulėgrąžų ar kitokie daigai.
Kai iš augalo paimama kokia nors dalis, patalpinama į „visagalę“ kapsulę ir dar teigiama, kad tai – augalinis papildas nuo visų ligų, norėčiau pasakyti, kad mūsų organizmas labai menkai įsisavina tokius dalykus.
Žinoma, galima žaliems kokteiliams naudoti vien tik žoles. Gaminti paprasta: tereikia elektriniu plakikliu sutrinti pasirinktus ingredientus iki vientisos masės. Pavyzdžiui, įdomaus skonio būna žali kokteiliai su ananasais, mangais. Melionus geriau valgyti atskirai, nemaišyti su kitais vaisiais, tačiau šiuo atveju jie labai tinka su žaliais augalais. Na, o jeigu neturite plaktuvo, rekomenduoju tiesiog nedideliais gabalėliais supjaustyti ananasą ar kitą vaisių ir skanauti su garšvomis, kiaulpienių lapais ar dilgėlėmis.
Beje, geriausia tokius kokteilius gerti iš ryto (iki 12 val.!), kad organizmas galėtų valytis ir atsistatyti po nakties.
– Ar reikia žoles, prieš valgant, kaip nors apdoroti, nes, tarkime, dilgėlės juk visiems asocijuojasi su deginimo pojūčiu?
– Reikia rinkti jaunas dilgėles, kurios yra švelnios. Tokias smulkiai supjausčius, tikrai nieko nesijaus, išskyrus malonų skonį. O kalbant apie kitokį apdorojimą, visiškai pakanka tas žoles švariai nuplauti.
– Ką dar galima pasiimti iš gamtos?
– Pasirinkimas gausus. Galima valgyti žemuogių lapus, dobilus, jaunus pušų pumpurus, liepų ir kitų medžių pumpurus, jų lapus, našlaičių žiedus, juos pjaustyti į salotas... Tačiau tai daug kam atrodo kaip egzotika. Todėl, norint pažinti augalus ir žinoti, kaip juos valgyti, kada rinkti ir kaip derinti, reikia skirti laiko ir pasidomėti. Vyksta netgi įvairūs seminarai ir renginiai, per kuriuos būtent to ir mokoma. Galima netgi žiemą kuo puikiausiai rasti augalų, grybų, laukinių obuolių ir kitokio maisto, tinkančio maistui miške. Dabar, pavasarį, aišku, geriausia valgyti augalų lapus, žiedus, kurie gauna tiesioginių saulės spindulių, o štai šaknų nerekomenduočiau – jas geriau palikti šaltesniam sezonui. Aš pats į žaliavalgystę perėjau gana drastiškai, tačiau žmonėms patarčiau palaipsniui mažinti gyvūninės kilmės produktų, kurie apkrauna žmogaus organizmą ir yra daugelio ligų priežastis, vengti maistą apdoroti, virti, kepti ir pan., į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau žalio maisto. Jau galima įsigyti puikių salotų, špinatų. Nuostabūs ir kupini vitaminų yra lapiniai kopūstai (dar vadinami Kale kopūstais), kurių nesunku užsiauginti ir mažiausiame darželyje.
– Kokie didžiausi pokyčiai įvyko jūsų organizme tapus žaliavalgiu?
– Kaip minėjau, į žaliavalgystę perėjau staiga, vos per kelias dienas. Tačiau, pasikeitus mitybos įpročiams, dingo alergija, kurią gydytojai jau rekomendavo gydyti hormoniniais vaistais ir nešiotis adrenalino ampulę, kad nenumirčiau. Ir dabar, kai aplink matau nuo alergijos kenčiančius žmones, galiu pasakyti, kad tam didelę įtaką turi gyvūniniai baltymai. Be to, imuniteto stiprumas labai priklauso nuo mitybos. Šiuo metu galiu pasakyti, kad pokyčiai manyje tokie dideli, jog dabar jaučiuosi kur kas geriau nei būdamas trisdešimties.
Dabar vaistinės lūžta nuo įvairiausių papildų, medikamentų, gydytojai taip pat dažnai siūlo vaistų, kurie greičiau kenkia nei padeda, o žmonėms labiausiai reikia tikro viso augalo. Žinoma, nekalbu apie ekstremalius atvejus, kai neišsiversi be medikamentų. Tačiau, kai iš augalo paimama kokia nors dalis, patalpinama į „visagalę“ kapsulę ir dar teigiama, kad tai – augalinis papildas nuo visų ligų, norėčiau pasakyti, kad mūsų organizmas labai menkai įsisavina tokius dalykus. Colinas Campbellas kaip tik apie tai ir kalba savo naujausioje knygoje „Visuma. Mitybos mokslo permąstymas“: žmogui reikia valgyti visą augalą, o ne kokiomis nors technologijomis ištrauktą jo dalį. Taigi, mano nuomone, jei suradote kiaulpienę pievoje – mėgaukitės tiek jos lapais, tiek ir žiedais. Beje, į augalų rinkimo procesą verta įtraukti ir vaikus, nes tai ne tik pramoga, bet ir sveiko požiūrio į mitybą formavimas. Atminkite, kad daugiausia naudingųjų medžiagų ir vitaminų turi jauni augalai, tad belieka protingai išnaudoti šį pavasario metą.